Vienas iš Kauno savivaldybės strateginių uždavinių – vidutine alga susilyginti su Vilniumi

Kaip kovą, remdamasis Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savo skaitytojams pranešė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, registruoto nedarbo rodiklis Kaune mėnesio pradžioje siekė 10 proc. (miesto darbingo amžiaus gyventojų), o Vilniuje – 8,9 proc. Sostinėje – ne tik algos didesnės, bet ir daugiau galimybių įsidarbinti, nei Kaune. Todėl kas ne kas, o tarpmiestinių traukinių bei autobusų, anksti ryte vežančių kauniečius į Vilnių bei vakare – namo, į Kauną, užimtumas – garantuotas. Bet vilniečio ekonomisto Ž. Maurico nuomone, ir Kaune galima gerai gyventi.

Tai – vienas iš Kauno savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano, kurį šįmet patvirtino vietos politikai, deklaruojamų tikslų. Planas parengtas remiantis 2022-aisiais miesto tarybos sprendimu įteisintu analogišku dokumentu, skirtu laikotarpiui iki 2030-ųjų.

Strategijos rengėjų teigimu, „norint įgyvendinti viziją – Kaunui tapti aukštųjų technologijų ir modernios pramonės miestu, siekiama daryti teigiamą įtaką visiems svarbiausiems verslo bendruomenės segmentams, keliamas tikslas išspręsti keturis pagrindinius uždavinius: užtikrinti, kad mieste būtų prieinama visa tinkama infrastruktūra pritraukti naujus stambius investuotojus; sudaryti tinkamas sąlygas naujam inovatyviam ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui steigti; puoselėti ir skatinti esamų smulkių ir vidutinių įmonių plėtrą; užtikrinti, kad žmonės ir kroviniai iš Kauno ir į Kauną keliautų patogiai, greitai ir darniai. Sėkmingai įgyvendinus ekonominės aplinkos gerinimo srities uždavinius, Kaunas taps konkurencingu proveržio miestu ne tik šalyje, bet ir visame regione“.

Yra plane ne tik teorijos, bet ir „praktinių rodiklių“, kuriuos paskaičiuoti, kad ir artimiausiems metams, sutikime, labai sunku, žinant, kokiais visuotino nerimo laikais gyvename, kas gali atstumti nuo miesto investuotojus, ir kokią menką įtaką savivaldybė turi jų pritraukimui.

Tiesa, „Kas vyksta Kaune“ gali priminti, kad ir miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos verslo įmonė naują žuvų perdirbimo fabriką yra pastačiusi ne miesto pakraštyje, taip sakant, savoje savivaldybėje, bet kitoje – Kauno rajone, kur Sergeičikų kaime veikia Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ). Tuo pačiu derėtų skaitytojams priminti, ir kokią didelę įtaką vietos valdžia gali turėti investicijų atstūmimui nuo miesto, nepratęsdama su verslu žemės nuomos sutarčių terminų ar iš viso stengdamasi kažką, kas kliudo asmeninėms ambicijoms, „nuvaryti nuo žemės“, nes miesto galvų pasiteisinimu, to reikia visuomenei. Dar galima suteikti leidimą statybai, o paskui jį atimti...

https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/11/21/miestas/ar-britanikos-vardu-vadinamam-monolitui-lemta-dar-ilgiau-puosti-kauno-centra/

2021-aisiais Kaune įgyvendinti 7 nauji užsienio investicinio kapitalo projektai, 2023-aisiais – vos vienu daugiau, bet pagal naujausią miesto strategiją, iki 2030-ųjų jų skaičius išaugs iki 102 vienetų.

Jei prieš ketverius metus, 2021 m., buvo 1 516 Kaune registruotų užsienio kapitalo įmonių naujai sukurtų darbo vietų, tai, kaip strateguoja savivaldybė, jų skaičius iki 2030 m. laikotarpio padidės iki 23 tūkst. 200 (iš jų per 2025-uosius – 2 tūkst. 750).

2025–2027 m. strateginiame savivaldybės veiklos plane nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybėje sukuriama pridėtinė vertė (gamybos sąnaudomis) – mlrd. eurų – 3,48 (2020 m.), paaugs iki 5,29 milijardo (2029 m.), o vidutinio mėnesinio (bruto) darbo užmokesčio santykis su Vilniaus miesto savivaldybės darbo užmokesčio lygiu (koeficientai) pakis taip: 0,92 (2021 m.), 0,89 (2024 m. III ketv.) ir galop susilygins (pasieks vienetą) 2030-aisiais.

Suplanuota ir daugiau ryškių pokyčių: materialinės investicijos, tenkančios vienam Kauno gyventojui nuo buvusių 2020-aisiais – 2 tūkst. 859 eurai, paaugs iki 4 tūkst. 829 eurų (2029 m.). Keisis ir Kaune veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų. Jei 2021 m. šis rodiklis siekė 42,7, o 2024 metų pradžioje – 54,34, tai perspektyvoje jis sumažės – 2030 metais iki 53,2.

Čia – toks senas pajuokavimas, kažkada humoristų sugalvotas paaiškinimas apie nepasitvirtinusias sinoptikų prognozes. Orų permainos su miesto ekonomika menkai siejasi, bet visiems tikintiems, kad jų išrinktieji stengiasi dėl gyventojų gerovės, geriau, kai planai ir pažadai įgyvendinami, o strategijos pasitvirtina, ar ne taip?

Vienas iš sėkmingo strategavimo pavyzdžių, minimas ir naujausiame Kauno miesto savivaldybės veiklos plane. Kaip priemonė, skatinant verslumą, inovacijų ekosistemos ir investicijų plėtrą. „Aleksoto inovacijų pramonės parke „ALEX“ jau įsikūrė pirmieji naujakuriai – biotechnologijų įmonė „Wellgem Biopharma“, dirbanti genų inžinerijos ir biofarmacijos sektoriuje. Įmonės siekis Aleksote sukurti ir teikti visą biotechnologinių gamybos procesų bei produktų testavimo paslaugų spektrą“, – ne pirmą kartą tuo viešai džiaugiasi Kauno miesto savivaldybė ir pabrėžia, jog Kaunas pasirinktas dėl lokacijos – gero susisiekimo su visa Europa.

„Planuojamų investicijų vertė viršys 50 mln. eurų, o per kelerius metus „Wellgem Biopharma“ numatę įdarbinti daugiau kaip 100 aukštos kvalifikacijos analitikų, novatorių ir gamtos mokslų specialistų. Inovacijų parkas taps papildoma paskata ir miesto akademinei bendruomenei. Šalia startuolių ir aukštųjų technologijų įmonių, čia suplanuoti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai, verslo inkubatorius. Universitetai, orientuodamiesi į realius rinkos ir verslo 13 poreikius, galės ugdyti juos atitinkančius specialistus. Inovacijas kuriančios technologijų įmonės čia plėtos mokslinius tyrimus, vykdys prototipų gamybą. Svarbiausi sektoriai – gyvybės mokslai, automobilių pramonės, informacinės ir ryšių technologijos, pramonės įrenginiai“.

...vykdyti ne tik šį, bet ir kitus investicinius projektus, programas, įgyvendinti įvairias priemones bei spręsti savivaldybės išsikeltus strateginius uždavinius, matysime ateityje.

Kai kurie iš šių uždavinių skamba taip:

– Stiprinti kryptingą ekonominę specializaciją, pritraukiant tiesiogines užsienio ir vietos investicijas. Dėl to „siekiama padidinti investicinį Kauno patrauklumą, tai padės įtvirtinti pagrindines miesto ekonomines specializacijas: inžinerinę ir automobilių pramonę, gyvybės mokslus, informacijos ir ryšių technologijas. Investuotojų pritraukimas yra neatsiejamas nuo miesto įvaizdžio kūrimo, todėl siekiama Kauno miesto matomumo užsienio žiniasklaidos pranešimuose, taip tiesiogiai gerinant pozicionavimą tarp prioritetinių užsienio investuotojų“.

– Įgalinti inovacijomis grįsto verslo plėtrą, – „siekiama išbandyti ir plačiai taikyti naujas ir pagerinti esamas priemones, skatinančias visavertę Kauno miesto inovacijų ekosistemos plėtrą. Tam būtinas produktyvus bendradarbiavimas su miesto akademine bendruomene ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas vystančiomis įmonėmis. Taip pat siekiama, kad mieste būtų prieinamos kokybiškos verslo paramos paslaugos visiems novatoriškų idėjų turintiems startuoliams, ir kartu tikslingai vystyti naujas patrauklias erdves, kurios leis lengviau sinergizuoti jaunų įmonių ambicijas, idėjas ir stiprinti pačią Kauno startuolių bendruomenę“. (citatos iš miesto politikų patvirtinto 2025– 2027 m. strateginės veiklos plano, kurį kažin, ar visą, perskaitė politikai prieš patvirtindami šį dokumentą, – aut. pastaba).

Galiausiai plane kalbama ir apie tai, kad „siekiama tiesiogiai prisidėti prie inovacijų plėtros, numatant platesnį ikiprekybinių ir kitų inovacinių viešųjų pirkimų taikymą, taip kuriant paskatas pritaikyti inovacijas viešajame sektoriuje, ir paskatinti inovatyvias vietos įmones ir jų bendruomenę vystyti rinkos potencialą turinčius naujus produktus ir paslaugas. Nemažai dėmesio skiriama ir informacijos sklaidos gerinimui, užmojams kurti skatinimo programas, padėsiančias verslams reaguoti į ateities iššūkius. Nes „norint sukurti patogų miestą ne tik gyventojams, bet ir verslui, būtina užtikrinti aukštą paslaugų lygį verslo subjektams“, – konstatuoja miesto strategijos kūrėjai.

Greta to, kas paminėta, strateginiame plane kalbama ir apie glaudų tarpsektorinį bendradarbiavimą, geresnį Kauno, kaip akademiškiausio miesto, potencialo išnaudojimą. Taip pat – apie pakankamai aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės industrijų darbo jėgos pasiūlos užtikrinimą, kauniečių verslumo skatinimą, kokybiškų paslaugų verslui vystymą... ir taip toliau, ir panašiai.

Netgi – apie tai, kad kartu su nacionalinėmis institucijomis savivaldybė pasistengs „atverti“ Nemuną komercinei laivybai ir vystyti vandens kelių komercinį potencialą...

Ta proga verta pažymėti, kad prieš keliolika metų, kai su vidaus vandens kelių plėtra susijusiai valstybinei įmonei vadovavo vienas anuometinis Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, socialdemokratas (buvęs, – aut. pastaba), įvairiose Lietuvos vietovėse buvo įrengta apie 10 mln. litų kainavusių Nemuno prieplaukų. Ilgą laiką jos stovėjo nenaudojamos, tik pastaraisiais metais kai kurias iš jų imtasi restauruoti (ar rekonstruoti). Tiesa, ne už litus, bet už eurus. Ir medžiagų, ir darbų kainos jau smarkiai pašokusios į viršų.

Kaune, Marvelėje, mename, buvo rengtas krovinių uostas, kol kas, deja, irgi dar epizodiškai panaudojamas. Bet upių „įveiklintojams“, disponuojantiems viešaisiais finansais (mokesčių mokėtojų pinigais) nestinga užmojo po truputį bent didžiąją dalį kauniečių perkelti iš automobilių į valtis ar kitas vandens transporto priemones. Tik kažkodėl naujakuriams ar senbuviams iš anapus upių miestas nepasiūlo galimybės į darbus keltis valtimis, bet stato tiltus, kuriais ir transportas važiuos, ir pėstieji eis. Tačiau susirūpinta žuvų gerove, ir savivaldybės biudžeto lėšomis užsakytas šliuzų per Kauno HE projektas. Kiek jų statyba kainuos, kas ją finansuos – ne taip ir svarbu?

Iki 2028-ųjų galiosiančiame miesto savivaldybės veiklos strateginiame plane pasakyta, kad siekiama „stiprinti Kauno, kaip strategiškai palankios lokacijos – geografinio Lietuvos centro – pozicijas, išnaudojant nacionalinius ir tarptautinius logistinius tinklus („Via Baltica“, „Rail Baltica“, vandens kelias E41). (...) Išskirtinis dėmesys bus skiriamas vandens keliams įveiklinti – siekiant vystyti darnią ir intermodalią logistiką. (...) rezultatams pasiekti bus įgyvendinamos šios priemonės: didinti miesto tarptautinį pasiekiamumą; vystyti vandens kelių komercinį potencialą“.