To tvarumo Kauno savivaldybės strategijose nei per daug, nei per mažai, bet...

...mokyklų infrastruktūros bei plėtros projektams įgyvendinti miesto valdžia vis pritrūksta entuziazmo, o gal ir lėšų? Užtat jų pakanka kitiems, nebūtinai su mažųjų kauniečių ugdymu bei jų gerovės stiprinimu susijusiems, projektams.

Tad galima jos beatodairiškai ir nesilaikyti. Kita vertus, iki mero Visvaldo Matijošaičio valdymo eros, strategijos rečiau būdavo keičiamos (koreguojamos), ir joje įtvirtintus būsimus savivaldos darbus ne taip dažnai „peršokdavo“ spontaniškai ar ne gimusios idėjos – „nutapyti“ miesto gatvėse rombus ar nutiesti dar vieną tiltą į Nemuno vandenų apsuptą žemės lopinėlį miesto viduryje.

Taip pat – tame pačiame lopinėlyje pastatyti dar vieną statinį – turistų „viliotinį“ už beveik penketą milijonų eurų. O paskui sukti uodegą ir meluoti bei primityviai teisintis taip, kaip gal pradinukas ar darželinukas nebūtų sugalvojęs…

Šį antradienį posėdžiauja Kauno miesto savivaldybės taryba. Negalima sakyti, kad tai – pirmasis po vasaros atostogų vietos politikų posėdis. Praėjusią savaitę jau buvo visi susirinkę ir aptarė, kaip vienam iš sporto infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinti Kauno savivaldybė prašys lėšų „iš šalies“, per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Duokdie, kad pavyktų, o tai savivaldybės biudžetas jau gali nepakelti tokių plačių užmojų, ir iš kažkurios kitos srities sporto objektams paėmus dalį finansų, gal nebus kuo tą spragą užtaisyti.

Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai šįsyk parengė projektą, kurį politikams patvirtinus, bus pakeistas kiek daugiau nei prieš du metus, 2024-ųjų birželį, priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Tvarios Kauno miesto plėtros 2024–2029 metų strategijos patvirtinimo“.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ dėmesį į tai atkreipė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Kauno taryboje seniūnė Vaida Pranarauskaitė. Kai ji Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, vykusiame rugsėjo 9-ąją, pamėgino gauti atsakymus, kodėl būtent mokyklų projektams taip nesiseka, nieko konkretaus nesužinojo.

2025-ųjų sausį Kauno miesto meras V. Matijošaitis žurnalistams sakė, kad Europos regioninės plėtros fondo lėšomis bendrai su savivaldybe finansuojamas Romainių progimnazijos projektas netruks tapti realybe. Savo ruožtu galime pridurti, kad tokiu atveju prieš keletą metų pastatytas Veršvų gimnazijos padalinys – Romainių pradinė mokykla jau nebus pirmoji ir vienintelė, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kaune iškilusi valstybinė švietimo įstaiga. Bet tos antrosios ir vėl teks luktelt...

Tarybos sprendimo projektą politikams posėdyje, kuris transliuojamas internetu, pasirengusi pristatyti Aušrinė Kustienė, Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.

Naujuoju sprendimu keičiant Tvarios Kauno miesto plėtros 2024–2029 metų strategiją, savivaldybės politikams skirtame Aiškinamajame rašte rašoma taip: „Tikslinamas veiksmo 1.1.4 „Kauno Vijūkų progimnazijos pastato statyba, didinant bendrojo ugdymo paslaugų prieinamumą“ pavadinimas, adresas ir įgyvendinimo termino pabaiga“. Detaliau teisės akte teigiama, jog keičiamas įstaigos pavadinimas iš „Kauno Vijūkų progimnazija“ į „Kauno Romainių progimnazija“. Taip pat keičiamas ir adresas – iš Vijūkų g. 78 į Girios g. 35.

„O svarbiausia, – pažymi V. Pranarauskaitė, – siūloma naujuoju Tarybos sprendimu šio projekto įgyvendinimo pabaigą iš 2027 metų 4-o ketvirčio nutolinti į 2030 metų 3-čią ketvirtį. Tai apie kokį bendrojo ugdymo paslaugų prieinamumo didinimą čia galima kalbėti?

Kitų savivaldybei pavaldžių mokyklų ar vaikų darželių atveju – panašūs atidėjimai. Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos pastato modernizavimo darbai nukeliami iš 2027 metų pirmo ketvirčio į 2030-ųjų trečią ketvirtį.

Kauno Vaišvydavos mokyklos ir darželio statybos įgyvendinimo pabaiga nukeliama iš 2027-ųjų ketvirto ketvirčio į 2030-ųjų trečią ketvirtį. Šiam toli nuo Kauno centro esančiam rajonui infrastruktūros projektų atidėjimai – ne naujiena. Štai, net Vaišvydavos parko (Panemunės seniūnijoje) modernizavimas irgi nukeliamas dviem metais į priekį – pabaigtuvės dabar žadamos ne 2027-ųjų antrą ketvirtį, bet 2030-aisiais“.

Belieka pridurti, kad daugumos miesto moksleivių ir jų pedagogų laukiamas „STEAM“ neformaliojo ugdymo centras bus įrengtas ne iki 2028 metų antrojo ketvirčio, kaip 2024-aisiais buvo suprojektuota strateginiame Kauno miesto savivaldybės dokumente, bet jo veikimo terminui pasibaigus, – iki 2030 metų trečiojo ketvirčio“.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog dabartinė savivaldybės mero bei miesto tarybos veiklos ketverių metų kadencija baigsis 2027-ųjų pavasario pradžioje.

...Na, taip, mieli skaitytojai, ar dar nepripratote prie to, kad terminai nuo politikų duotų pažadų iki jų išpildymo dienos su kiekviena kadencija vis ilgėja? Ne mėnesiais, bet metais. Gal tie politikai per daug užgriebia žadėti, o paskui paaiškėja, kad „nepatempia“? Tai projektuotojai vėluoja, tai politinė valia (ir galia) keičiasi, arba nežinia, iš kur konkrečią sumą statybai paimti, pagaliau, ir statybininkų dažnai trūksta... Negalima ignoruoti ir biurokratijos, kurios vis daugiau viešajame sektoriuje, tad derinimai-suderinimai, kitos procedūros irgi nemažai laiko trunka.

Žinoma, mokesčių mokėtojai ir politikai, kuriuos gyventojai per rinkimus išsirenka, kad šie dirbtų jų labui, bei valstybės tarnautojai taip pat, mokesčiais pripildo tiek valstybės, tiek vietinį, savivaldybės, biudžetą. Nemažai funkcijų, kurias savivaldybėms patikėjo valstybė, yra finansuojamos jos biudžeto lėšomis. Iš jo į mokyklas ateina „mokinio krepšeliai“, tačiau švietimo bei ugdymo įstaigomis, infrastruktūros plėtra turėtų pirmiausia rūpintis savivalda.

Bepig buvo projektų įgyvendintojams „tilpti į terminus“ anais tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikais, kai gerokai sparčiau nei dabar kilo statiniai, kuriuos jau šiais laikais savivaldos bei Kultūros ministerijos pastangomis pavyko įprasminti tarptautiniu mastu. Todėl dabar Kaunas gali girtis turįs į UNESCO paveldo sąrašą įrašytą modernizmo (optimizmo) architektūrą. Tarp kitko, tikiu, jog ne vien „Kas vyksta Kaune“ skaitytojams įdomu, kuo iš šiandien statomų objektų galės po 70 metų didžiuotis ateities kauniečiai?

O ji vis tik iškilo...per nepilnus metus. 1938 metų liepą Tarptautinė krepšinio federacija pasiūlė Kaune surengti 1939 m. Europos vyrų krepšinio varžybas. Tinkamos salės miestas neturėjo. Laiko ilgoms diskusijoms, svarstymams, derinimams irgi nebuvo.

Halės projektą parengti patikėta gabiam inžinieriui – konstruktoriui Anatolijui Rozenbliumui. Pastatas turėjo būti talpus ir nebrangus. Pavyko!

Projektas parengtas per pusantro mėnesio. Lapkričio 22-ąją jį apsvarstė ir patvirtino Vidaus reikalų ministerijos Statybos ir sauskelių inspekcijos taryba. Statybą kontroliavo Kūno kultūros rūmai. Halę pastatė Povilo Dėdelės firma.

1939-ųjų gegužės 15-ąją prasidėjo pirmosios krepšininkų treniruotės, o 21 dieną įvyko Europos krepšinio čempionato atidarymo iškilmės. Halės statybininkams buvo išdalinti nemokami bilietai stebėti varžybas.(duomenys iš Vido Mačiulio ir Vytauto Gudelio sudarytos knygos „Halė, kur žaidė Lubinas ir Sabonis“, 1989 m.)

Pastaroji Kauno Stepono Dariaus ir S. Girėno sporto halės rekonstrukcija įvyko merui V. Matijošaičiui valdant, praeitoje kadencijoje, ir tęsėsi nuo 2019 metų pavasario iki 2022 metų rudens. Ir ta proga 2020-aisiais vienas iš legendinės „Žalgirio“ komandos buvusių krepšininkų, parlamentaras Sergejus Jovaiša, kalbėdamas per LRT radiją, pasakė: „pamačius, kaip vyksta sporto halės rekonstrukcija, kauniečiams turi širdis sustoti“...