Seimui nepavyko iš pareigų atleisti VRK narės L. Matjošaitytės

Seimui antradienį nepavyko iš pareigų atleisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės dėl jos teiktų konsultacijų „Nemuno aušrai“ ir bandymo tai nuslėpti.

Už jos atleidimą per slaptą balsavimą buvo 45 parlamentarai, 61 balsavo prieš, septyni biuleteniai rasti sugadinti.

Sprendimui priimti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso.

„VRK veikla yra diskredituota. Sąsajos su politine partija, deja, bet yra akivaizdžios. Tai, matyt, dabar tas palaikymas tikrai nepadarys VRK veiklos lengvesne“, – po balsavimo žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė.

Pasak jos, toks balsavimas rodo, kad dalis parlamentarų „nusprendė turėti kišeninį VRK narį“.

„Perfrazavus klasikinius posakius – moralė ir etika jau nėra šio pasaulio dimensijos“, – balsavimo rezultatus įvertino viena iš nepasitikėjimo L. Matjošaityte iniciatorių konservatorė Giedrė Balčytytė.

Ji svarstė, kad sprendimą galėjo lemti dalies Seimo narių pragmatiniai interesai, užkulisiniai susitarimai.

Konservatorė atmetė dalies kolegų teiginius, kad dėl VRK narės atleidimo reikėtų spręsti, kai bus aiškios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, VRK, advokatūros tyrimų išvados.

„Sutikite, kad jeigu visi lauktume kiekvienomis aplinkybėmis visų institucijų pasisakymo vienu ar kitu klausimu iki galutinio kokio teismo sprendimo, kam tuomet reikalingas šitas nepasitikėjimo institutas? Nepasitikėjimo institutas egzistuoja, jis nekalba apie teisinę atsakomybę, apie įstatymų pažeidimus ar panašiai. Jis kalba apie tai, kokia buvo elgsena, kaip priėmė vieną ar kitą situaciją žmogus“, – teigė ji.

Nepasitikėjimo procedūra antradienį Seime surengta pačiai VRK narei atsisakius dalyvauti plenariniame posėdyje.

Anot A. Širinskienės, toks parlamento skiriamo pareigūno elgesys – spjūvis Seimui į veidą.

„Na, toks spjūvis į veidą Seimui, bet, matyt, didžiajai daliai Seimo toks elgesys tinka, nes tikrai būtų buvę kur kas garbingiau ateiti, pateikti paaiškinimus, bandyti įrodyti savo tiesas, nesislepiant, kaip dabar praktiškai yra mėnuo bėgiojant nuo žurnalistų“, – sakė demokratė.

VRK ir LRT tarybos narė jau kelias savaites nedalyvauja viešuose šių institucijų posėdžiuose, nebendrauja su žurnalistais.

BNS rašė, kad nepasitikėjimą L. Matjošaityte inicijavo per 30 Seimo narių iš konservatorių, liberalų, demokratų frakcijų.

Jų teigimu, VRK narė prarado pasitikėjimą, nes sąmoningai slėpė ryšius su „Nemuno aušra“.

Naujienų portalas „Delfi“ pranešė, kad L. Matjošaitytė, būdama advokatė, prieš Seimo rinkimus konsultavo partiją „Nemuno aušra“ ir nuo pat pradžių siekė tai nuslėpti.

Portalo žiniomis, 2024 metų rugsėjį, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, L. Matjošaitytė „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui elektroniniu paštu atsiuntė savo parengtą partijos atsakymo VRK dėl finansavimo šaltinių projektą.

Tame pačiame laiške ji paprašė „aušriečio“ perkelti jos rengtą atsakymą ant R. Puchovičiaus sukurto „Word“ dokumento, „kad neliktų mano metaduomenų“.

Nei partija, nei dabartinė VRK narė savo buvusio bendradarbiavimo nedeklaravo.

Pati L. Matjošaitytė rašte Seimui teigė, kad konsultacijas teikė dar būdama advokatė ir nepažeidė įstatymų. Dalis parlamentarų jos paaiškinimus įvertino kaip nepakankamus skaidrumo standartams užtikrinti.

VRK narė antradienį vykstančiame Seimo posėdyje dalyvauti atsisakė.

2017–2021 metais L. Matjošaitytė ėjo VRK pirmininkės pareigas. Į komisijos narės pareigas ji grįžo 2025 metų gegužę jos kandidatūrą pateikus „Nemuno aušros“ deleguotam tuometiniam teisingumo ministrui Rimantui Mockui.

Naujos sudėties komisija pernai sprendė dėl „Nemuno aušros“ politinės kampanijos finansa