Seimas pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams

Seimas ketvirtadienį iki 2028 metų pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Už tai balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė šeši politikai.

Pagal Vyriausybės siūlymą, Rusijos ir Baltarusijos piliečiams lieka galioti iš esmės tos pačios ribojamosios priemonės, tik atsiranda vienintelė naujovė – draudimas transporto priemonėms iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežti daugiau kaip 200 litrų degalų.

Seimo Užsienio reikalų komitetas kreipėsi į Vyriausybę, kad ši apsvarstytų, ar nereikia įvesti papildomų ribojimų minėtiems asmenims.

Be to, į įstatymą įrašyta norma, kad Vyriausybė iki spalio 1 dienos turi parengti ir Seimui pateikti įstatymų pakeitimo projektus dėl nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo ribojimų nustatymo Baltarusijos piliečiams, teisės įsigyti NT Rusijos ir Baltarusijos piliečiams siejimo su nuolatinio gyventojo Lietuvos statusu bei papildomo nacionalinio saugumo vertinimo mechanizmo taikymo sandoriams dėl NT, esančio šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų.

„Visi suprantame, kad pagrindinis tikslas yra kenkti Lietuvos eksportuotojams, Lietuvos ekonomikai, sudaryti kuo daugiau suvaržymų, kad tarpininkai galėtų labai gerai gyventi“, – prieš sankcijų pratęsimą kalbėjo „valstietis“ Valius Ąžuolas.

Tuo metu socialdemokratas Ruslanas Baranovas akcentavo, kad negalima silpninti Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų.

„Sankcijų pratęsimas ir paketai tapo šiek tiek rutininiu dalyku, bet noriu pabrėžti, kad pastaruosius porą mėnesių matome įvairius raportus, studijas apie Rusijos ekonomikos būklę ir kaip sparčiai ji blogėja, matome vaizdo įrašus iš Rusijos Dūmos, kur deputatai jau atvirai kaltina (Rusijos prezidentą Vladimirą – BNS) Putiną, kad jeigu jis nieko nesiims, Rusijos laivas toliau grims žemyn, matome uždarytų parduotuvių vaizdus Rusijoje, matome verkiančius Rusijos žmones, kad jiems išjungė internetą. Pagaliau atėjo ta akimirka, kai turime dar stiprinti spaudimą, nes matyti jau tam tikra galimybė galutinai pribaigti Rusijos ekonomiką ir taip laimėti karą Ukrainoje“, – teigė parlamentaras.

Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje taikomas nuo 2023 metų.

Įstatymu siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Pagal jį nebepriimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti tiek nacionalines, tiek Šengeno vizas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Rusams nebeišduodami leidimai gyventi Lietuvoje, nebent jie turi galiojančią vizą arba leidimą gyventi ES valstybėje.

Į Lietuvą atvykstantiems Rusijos piliečiams su tam tikromis išimtimis taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, taip pat vertinama Baltarusijos piliečių atvykimo rizika.

Nebepriimami rusų ir baltarusių prašymai dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo, išskyrus atvejus, kai asmenys turi leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje.

Įstatymas draudžia leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems rusams įsigyti nekilnojamojo turto.

Taip pat uždrausta abiejų šalių piliečiams įvežti ir išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Be to, nustatyta, jog Rusijos piliečiai neteks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyks į Rusiją arba Baltarusiją. Išimtis padaryta tik vežėjams ir tiems, kurie keliauja dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių.