R. Karbauskis atsisako siekti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko posto

„Ir šiandien dienai aš galiu pasakyti vieną. Partijai geriau, kad aš nebūčiau pirmininku ir aš tą suprantu pats. Ir dėl to jums paskelbsiu, kad aš nekandidatuosiu šiuose rinkimuose“, – šeštadienį Palangoje vykstančiame partijos suvažiavime pareiškė politikas.

„Svarbiausias dalykas apie kurį turiu šnekėti stovėdamas čia. Aš nemanau, kad aš buvau kažkoks beviltiškas, kaip partijos pirmininkas (...). Aš dariau viską ką galėjau, visąlaik galvojau kaip geriau partijai“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis paramą išreiškė europarlamentarui Aurelijui Verygai bei siūlė kitiems partijos kolegoms nesiekti posto.

Be Europos Parlamento nario, „valstiečių“ skyriai kandidatais siūlo Seimo nares Aušrinę Norkienę bei Ligitą Girskienę.

Taip pat parlamentarus Valių Ąžuolą, Dainių Gaižauską, Bronį Ropę bei Raseinių rajono merą Arvydą Nekrošių.

Pastarąjį kartą R. Karbauskis pirmininku buvo perrinktas 2021 metais.

Jis partijos kolegoms taip pat pareiškė besitraukiantis iš aktyvios politikos.

„Aš, kaip partijos lyderis, priėmiau sunkų, bet atsakingą sprendimą – trauktis iš aktyvios politikos. Šis sprendimas buvo priimtas po nuodugnaus apmąstymo ir įvertinus ateities iššūkius tiek partijos viduje, tiek platesniame politiniame kontekste“, – sakė R. Karbauskis.

Su pertraukomis R. Karbauskis LVŽS vadovavo nuo 1997 metų, o nuo 2012-ųjų politinei jėgai pirmininkavo 13 metų iš eilės.

Praėjusiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose LVŽS iškovojo aštuonis mandatus, tačiau pasididino frakciją iki 11 narių prie jos prisijungus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams.

Po jų R. Karbauskis teigė, kad bendradarbiavimas su advokatu Ignu Vėgėle ir jo komanda per rinkimus nepasiteisino, bei žadėjo pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų, jei „valstiečiai“ būtų neįveikę rinkimų barjero.

LVŽS Seimo rinkimuose dalyvavo jungtiniu sąrašu ir vos įveikė privalomą 7 proc. rinkimų barjerą. Daugiamandatėje apygardoje partija gavo 7,02 proc. balsų.

„Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodė, jog sausį už „valstiečius“ būtų balsavę 6,1 proc. respondentų.