Nepasitikėjimo Seimo pirmininku J. Oleku procedūra žlugo

Valdančiųjų frakcijų atstovams nedalyvavus slaptame balsavime, ketvirtadienį žlugo opozicijos inicijuota nepasitikėjimo procedūra Seimo pirmininku socialdemokratu Juozu Oleku.

BNS skaičiavimu, slaptame balsavime dalyvavo kiek daugiau nei 40 parlamentarų. Visi balsavusieji priklauso opozicinėms frakcijoms.

Pagal Seimo statutą, Seimo pareigūnas netenka pareigų, jeigu už atleidimą per slaptą balsavimą pasisako daugiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141.

Tokiu būdu J. Olekas lieka vadovauti Seimui.

Socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos iš anksto nutarė neiti į balsavimą.

„Priėmėme tokį sprendimą todėl, kad nematome pagrindo apskritai nepasitikėjimo procedūrai Seimo pirmininku, kaip pareigūnu, jo atleidimui. Net ir Teisės departamento išvadose galite atrasti, kad pagrindo nėra“, – BNS sakė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Konservatoriai, liberalai ir demokratai siūlė J. Oleką atšaukti iš pareigų dėl antikonstitucinio siūlymo partijos kolegą Julių Sabatauską skirti Konstitucinio Teismo teisėju, dėl atsakomybės stokos parenkant kandidatus į Seimo kontrolierius.

J. Olekas pernai Seimo kontroliere siūlė Rasminą Čepkauskienę, kuri jurisprudencijos bakalauro studijas baigė Maskvos tarptautiniame universitete 1995–1999 metais, ir partijos bendražygę Neriją Stasiulienę. Abi jos nebuvo paskirtos į pareigas.

„Seimo pirmininkas nedemonstruoja siekio ieškoti konsensuso tarp frakcijų: neaptarė aukščiau nurodytų jo siūlytų kandidatų su visų Seimo frakcijų atstovais, su Seimo frakcijomis neaptariami ir kiti svarbūs valstybei klausimai, kuriems spręsti reikalingas platesnis sutarimas“, – teigta opozicijos iniciatyvoje.

Anot jos, J. Olekas vengia dialogo ir kompromiso paieškų su skirtingomis visuomenės grupėmis: šališkai vadovavo darbo grupei, suburtai tobulinti LRT įstatymą, nesiekė dialogo su visomis žurnalistų organizacijomis, nors jam šis dialogo kelias ir buvo siūlomas.

Pats Seimo pirmininkas sakė, kad mesti kaltinimai yra nepagrįsti, kaltino opoziciją politikavimu, parlamento prestižo menkinimu.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė O. Leiputė nepasitikėjimo iniciatyvą vadino laiko gaišimu, desperacija.

„Jūs norite atleisti Seimo pirmininką ne todėl, kad jis blogai dirba, o todėl, kad trukdo jūsų žaidimams. Kol opozicija renka parašus ir užsiima politine demagogija, parlamentine grafomanija, turiu omenyje projektus apie katinus (per filibusterį pritarta LRT įstatymo pataisai, kad atleidžiant nacionalinio transliuotojo vadovą dalyvauja Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulys – BNS) ir panašią kūrybą, mes dirbame prie sprendimų, svarbių žmonėms, šeimoms, regionams. Kelti triukšmą negalima vadinti darbu“, – kalbėjo socialdemokratė.

Kitos valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius opozicijos iniciatyvą vadino veiklos imitacija ir noru pasirodyti.

„Galime tik apgailestauti, kad laikas gaištamas tuštiems, gal ir kai kuriems politikams naudingiems pasisakymams“, – kalbėjo jis ir ragino parlamentarus verčiau imtis sprendimų dėl paramos tradicinėms šeimoms, maisto kainų mažinimo, investicijų pritraukimo.

Tuo metu opozicijos atstovai tvirtino, kad valdančiųjų teikiamos Seimo darbotvarkės – tuščios.

„Pastebėsiu, kad tokio nedarbingo laikotarpio, koks yra pastaruosius keletą mėnesių, seniai neatsimenu, nors jau ne vieną kadenciją esu (Seime – BNS), kai laikotarpiu tarp rudens ir pavasario sesijų nebuvo nė vienos neeilinės sesijos, kai komitetai beveik neposėdžiavo“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.

Jis teigė pasigendantis Seimo pirmininko J. Oleko atsakomybės už jo teikiamas kandidatūras į įvairias pareigas. Anot konservatoriaus, parlamento vadovas nejaučia pareigos rasti kompetentingiausią žmogų į pareigas, o vadovaujamasi partiniais interesais.

„Jeigu taip jau rūpi Seimo laiko gaišinimas, tai dėl tų netinkamų teikimų tikrai laiko sugaišta, ir manau, kad dar nemažai bus laiko sugaišta, nes Seimo pirmininkas nesiima jokių veiksmų, kai nepagrįstai teikiami projektai svarstyti skubos tvarka“, – kalbėjo J. Razma.

Liberalas Simonas Kairys kritikavo J. Oleko vaidmenį bandant palengvinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo procedūrą, o vėliau rengiant naujus LRT įstatymo pakeitimus.

Pasak liberalo, vadovaudamas darbo grupei Seimo pirmininkas turėjo „pasirodyti aukščiau visų, sutelkti poziciją, opoziciją, ekspertus, o pamatėme tiesiog laiko ištęsimą ir vėl sukurta situacija, kad sunku yra tikėti tuo, ką jūs siūlote“.

Anot jo, tai, kad Lietuvos atstovai turėjo tarptautinėms organizacijoms aiškintis dėl grėsmės žodžio laisvei, yra gėdinga.

J. Olekas Seimo pirmininko pareigas eina nuo 2025 metų rugsėjo 10 dienos.