„Lovos negydo, gydo medikai“: Seimas svarsto naują ligoninių finansavimo modelį

Seimas pradeda svarstymus dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.

Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta, kad tokios paslaugos būtų finansuojamos mokėjimais už suteiktas paslaugas ir papildomu fiksuotu metiniu mokėjimu.

Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, balsavo 49 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o susilaikė 13. Toliau dokumentas į posėdžių salę grįš gruodžio 15 dieną. Jam išvadą teiks Vyriausybė.

„Įstatymo pakeitimais svarbu, siekiant paslaugų prieinamumą ir kokybę, išsaugant regiono ir rajono viešojo sektoriaus gydymo įstaigose, jose mažėjant pacientų srautams ir suteikiamų sveikatos paslaugų mastui. Didelė rajonų ligoninių dalis susiduria su finansiniais iššūkiais. Siūlomas pokytis taip pat yra svarbus siekiant spręsti demografines problemas“, – Seime teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kad prezidentas pataisomis įteisintų „tuščių lovų“ sistemą.

„Lovos negydo, gydo medikai, kurių regionuose trūksta“, – taip pat teigė konservatorė Giedrė Balčytytė.

Konservatorės Jurgitos Sejonienės klausiamas, ar toks finansavimas būtų taikomas tik valstybinėms gydymo įstaigoms, ar ir privačioms, V. Augustinavičius teigė, kad išliktų bendra nuostata dėl medicinos sektoriaus finansavimo: „Prioritetas – viešosioms įstaigoms, privačios padeda ten, kur valstybė nedengia.“

Pataisos numato, kad papildomo fiksuoto mokėjimo dydžio apskaičiavimo metodiką ir atitinkamų susijusių profilių konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą reglamentuotų Vyriausybės patvirtinta tvarka.

Įstatymui įgyvendinti būtų naudojamos PSDF lėšos, atsižvelgiant į biudžeto galimybes.

2025 metų pabaigoje priimtas PSDF finansavimo pakeitimo įstatymas numato, kad palaipsniui iki 2032-ųjų sveikatos finansavimui kasmet bus skiriama daugiau lėšų, pasiekiant per ilgesnį periodą apytikriai nuo 5 iki 7 proc. BVP finansavimo lygį, atitinkantį ES vidurkį.