Lietuvos valdančiųjų partijų europarlamentarai smerkia rezoliuciją dėl LRT nepriklausomumo

Lietuvos valdančiųjų partijų atstovai Europos Parlamente (EP) smerkia sausį priimtą rezoliuciją dėl bandymo perimti LRT, teigdami, kad dokumento priėmimas vyko pažeidžiant Europos Sąjungos (ES) sutartį.

„Negalime pritarti tokiems darbo metodams ir praktikai, kurie, mūsų nuomone, prieštarauja ES sutarties žodžiui ir dvasiai bei pažeidžia pagrindinius institucijų bendradarbiavimo reikalavimus“, – rašoma penktadienį išsiųstame europarlamentarų kreipimesi į EP pirmininkę Robertą Metsolą (Robertą Mecolą), kurį turi BNS.

Kreipimąsi pasirašė socdemai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Vilija Blinkevičiūtė, „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis.

„Reiškiame griežtą nesutikimą su Europos Parlamento darbo metodais, taikytais priimant 2026 metų sausio 22-osios rezoliuciją dėl „bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“, – nurodoma kreipimesi.

Europarlamentarų teigimu, pagal ES sutartį, prieš priimdamas tokią rezoliuciją EP privalėjo bendradarbiauti su Seimu, organizuoti susitikimus, siųsti delegaciją į Lietuvą, užtikrinti, kad būtų keičiamasi teisinga ir faktine informacija, išsiaiškinti visas aplinkybes, be kita ko, nepažeidžiant lojalaus bendradarbiavimo principo.

Vietoje to, anot kreipimosi, rezoliucija buvo įtraukta į plenarinio posėdžio darbotvarkę ir po debatų priimta skubos tvarka, o tai reiškia, kad ji „buvo pagrįsta subjektyviomis interpretacijomis ir vienpusiais argumentais“.

„Pats rezoliucijos pavadinimas turėjo žalingų pasekmių, kurias pateikė keli EP nariai, ir, deja, nebuvo pagrįstas išsamia Lietuvos padėties analize“, – teigia Lietuvos valdančiųjų partijų europarlamentarai.

Kaip rašė BNS, priėmus rezoliuciją, EP suburta Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių darbo grupė vasario 2-ąją surengė posėdį, kuriame kvietė Lietuvos valdančiuosius atsakyti į klausimus dėl planų keisti LRT valdyseną, įstaigos biudžeto įšaldymo.

„Toks posėdis turėjo vykti prieš priimant rezoliuciją, o ne atvirkščiai“, – pabrėžiama kreipimesi į R. Metsolą.

Be to, šiame posėdyje dėl suplanuotos komandiruotės į Moldovą negalėjo dalyvauti Seimo pirmininkas socdemas Juozas Olekas. Todėl į europarlamentarų klausimus turėjo atsakinėti Seimo vicepirmininkas „aušrietis“ Raimondas Šukys ir Kultūros komiteto vadovas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Pasak europarlamentarų, ši darbo grupė J. Oleką į posėdį pakvietė „neatsižvelgdama į mandagumo reikalavimus dėl tinkamo protokolo, kuris jam, kaip jūsų kolegai Lietuvoje, turėjo būti suteiktas“.

Keturi kreipimosi autoriai prašo R. Metsolos paaiškinti dėl skubaus rezoliucijos priėmimo negavus atsakymų apie situaciją iš Seimo, nesulaukus Venecijos komisijos ataskaitos ir galimai pažeidžiant ES sutartį.

BNS skelbė, ši prie Europos Tarybos veikianti patariamoji komisija sausio antroje pusėje lankėsi Seime ir aiškinosi apie galimą grėsmę žiniasklaidos laisvei, valdantiesiems siekiant palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.

Kreipimesi Lietuvos valdančiųjų partijų europarlamentarai taip pat nurodė R. Metsolai pridedantys savo atsakymą į rezoliucijos teiginius ir Valstybės kontrolės atlikto LRT audito santrauką.

Debatai EP ir rezoliucija inicijuoti po to, kai praėjusių metų pabaigoje valdantieji Lietuvoje skubos tvarka bandė priimti LRT įstatymo pataisas, lengvinančias nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.

Savo ruožtu Seimo „valstiečiai“ ir „aušriečiai“ su Mišriai Seimo narių grupei priklausančiu Vytautu Sinica šią savaitę registravo atsakomąjį dokumentą dėl nepriimtino EP kišimosi į valstybės vidaus reikalus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tai vertino kaip „tam tikros žalos, kuri buvo padaryta ir klaidingais teiginiais“ EP rezoliucijoje pasekmę.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengtos kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė, kuri iki vasario 14 dienos turi pateikti išvadas ir siūlymus.

Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.