Liberalų sąjūdžio atstovas paliko darbo grupę dėl LRT valdysenos

Iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinčios Seimo darbo grupės ketvirtadienį pasitraukė joje vieną atstovą turėjęs opozicinis Liberalų sąjūdis.

„Noriu informuoti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija priėmė sprendimą nebedalyvauti šitos darbo grupės darbe“, – teigė šios opozicinės politinės jėgos narys Simonas Kairys.

Apie planus pasitraukti iš darbo grupės užsiminė ir konservatorė Daiva Ulbinaitė. Pasak jos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai apie tai galvoja, nes siūlymai nepradėti svarstyti „nuo balto lapo“.

„Labai aiškiai sakėme, kad jeigu nebus atsitraukta nuo pasiūlymo, opozicija stabdys darbą darbo grupėje. Šiandien matome, kad analogiškas pasiūlymas, praktiškai Žemaitaičio pasiūlymas, anksčiau papudruotas socialdemokratų, dabar jau „valstiečių“, panašu, kad ir jis yra šituose pasiūlymuose, bet jis nebuvo čia pristatytas“, – teigė parlamentarė.

„Valstiečių“ atstovei Ligitai Girskienei trumpai pristačius savo siūlymus, konservatoriai liko dirbti darbo grupėje.

Pasitraukus Liberalų sąjūdžiui, joje liko 14 narių. Pagal patvirtintus nuostatus ją turėjo sudaryti 17 atsotvų.

Jau prieš kurį laiką dalyvauti veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.

Grupė savo išvadas bei siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.

Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.