Liberalų priimtoje rezoliucijoje – abejonės valdančiųjų veiksmais, įsipareigojimas ginti liberalią demokratiją

Šeštadienį į posėdį Molėtuose susirinkusi Liberalų sąjūdžio taryba priėmė rezoliuciją „Dėl liberalios demokratijos būklės ir puoselėjimo“. Joje konstatuojama, kad valdančiųjų veiksmai kelia abejonių dėl liberalios demokratijos principų paisymo, ir įsipareigojama aktyviai veikti ją ginant.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad liberalios demokratijos pagrindas – prigimtinės žmogaus teisės, teisinės viršenybės principas ir valdžios atsakomybė piliečiams, taip pat reiškiamas susirūpinimas valdančiųjų sprendimais.

„Rezoliucija yra neatsitiktinai pavadinta „Dėl liberalios demokratijos būklės“, nes matome, kad ne vienas, o visa eilė valdandžiosios dabartinės koalicijos sprendimų naikina liberalią demokratiją. Liberalams liberali demokratija yra pagrindas, atitinka mūsų vertybes“, — Eltai teigė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Lietuvos socialdemokratų partija, tampriai sulipusi su teisinį nihilizmą įtvirtinusia organizacija „Nemuno aušra“, valdžios išsaugojimo, saviškių gynimo nuo teisėsaugos ir susijusių asmenų protegavimo valstybės tarnyboje praktiką iškėlė aukščiau už susitarimą su visuomene ir liberalios demokratijos puoselėjimą“, – rašoma rezoliucijoje.

Joje taip pat teigiama, kad valdančioji dauguma tarnauja ne visuomenei, o „siauram politiniam interesui“, aukoja šalies reputaciją ir kenkia liberaliai demokratijai.

Taip pat akcentuojamas nepritarimas Lietuvos nacionalinio transliuotojo (LRT) įstatymo pataisoms.

„Parlamento dauguma, nesilaikydama Seimo statuto, nepaisydama Europos žiniasklaidos laisvės akto, ignoruodama pilietinės visuomenės protestus už žodžio laisvę, kvestionuoja Lietuvos visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, įstatymo pataisas taiko konkrečiam asmeniui, kėsinasi varžyti redakcinę laisvę – tokiu savo politiniu veikimu ciniškai nusispjauna į liberalios demokratijos principus ir pilietinės visuomenės interesus“, – rašoma dokumente.

Dokumente kritikuojami valdančiosios daugumos veiksmai, kurie, kaip rašoma pranešime, kelia grėsmę teisėkūros skaidrumui ir pasitikėjimui valstybe.

Dėmesys atkreipiamas į Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos kritikos sulaukusius ssocialdemokratų deleguotos sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės įsakymus, pakeitusius sveikatos apsaugos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką, kurie, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) vertinimu, buvo priimti pažeidžiant teisėkūros procedūras.

Taip pat pažymimas Seimo liberalų kritikuotas švietimo, sporto ir mokslo ministrės Ramintos Popovienės įsakymas pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų Valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, kuris, LVAT teigimu, prieštarauja įstatymui ir yra neteisėtas.

„Detaliai išvardijame tuos momentus, ypač iš socialdemokratų ministrų veiklos, kuriems ne tik, kad nepritarėme, bet kuriems aktyviai priešinomės, kritikavome, dėl kai kurių netgi kreipėmės į teismus, kurie kontstatavo, kad buvo viršyti įgaliojimai“, – Eltai teigė liberalų lyderė.

Rezoliucijoje akcentuojama, kad premjerė Inga Ruginienė dėl šių teismo nutarimų nereikalavo ministrų kabineto narių politinės atsakomybės.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, rezoliucija Liberalų sąjūdžio taryboje priimta bendru sutarimu, o tai rodo vieningą vertinimą.

„Viena vertus, konstatuojame, kita vertus, įsipareigojama ir toliau tam aktyviai priešintis“, – Eltai teigė ji.

„Ji buvo priimta bendru sutarimu. Kodėl mums tai svarbu? Tai yra dar vienas patvirtinimas, įsipareigojimas, suderinamas su liberalų bendruomene (...), kad mūsų bendruomenėje vyrauja toks požiūris, yra bendras, vieningas vertinimas. Aišku, tai suteikia tokios jėgos mūsų balsui, jau kalbant nacionalinėje politikoje, Seime ir savivaldoje tuo pačiu“, – pridūrė liberalų lyderė.

Kaip teigiama pranešime, rezoliucijoje liberalai įsipareigoja aktyviai ginti liberalią demokratiją, stiprinti pilietinę visuomenę, skatinti nepriklausomą žiniasklaidą, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir siekti, kad valstybės sprendimai būtų grindžiami teisės viršenybe, o ne „politiniais išskaičiavimais“.

Rezoliucijoje taip pat pateikiami siūlymai priešintis užmojams didinti valstybės kišimąsi į privačių santykių sritį, privačią nuosavybę, laisvą rinką. Pažymimas siekis atkurti pasitikėjimą privačiu pensijų kaupimu, ginti principą, pagal kurį sveikatos paslaugos finansuojamos pagal efektyvumą ir kokybę, taip pat puoselėti migracijos politiką, veikti pertvarkant Europos gynybos architektūrą ir kuriant Europos Gynybos Sąjungą su visaverte Ukrainos integracija.

Kaip skelbė ELTA, šeštadienį Liberalų sąjūdis renkasi į tarybos posėdį, kuriame partijos bendruomenė žada aptarti pasirengimą artėjantiems savivaldos rinkimams, politines aktualijas bei liberalios demokratijos stiprinimo kryptis.Be to, taryboje numatyta tvirtinti partijos finansines ataskaitas, 2026 metų biudžetą, bei išklausyti partijos valdybos ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos veiklos ataskaitas.

2023 m. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose partija gavo 139 mandatus ir 9 merų postus. 2024 m. vykusiuose Seimo rinkimuose – 12 mandatų parlamente.

Nuo 2019 Liberalų sąjūdžiui vadovauja Viktorija Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad politinės jėgos įkūrimo iniciatoriai buvo 2005 m. iš Liberalų ir centro sąjungos pasitraukę ir naują Lietuvos Seimo Liberalų frakciją įkūrę nariai.