Konservatoriai siūlo pavežėjams privalomą lietuvių kalbos pažymėjimą

Sprendžiant Lietuvoje aptarnavimo srityje dirbančių ir lietuviškai nekalbančių užsieniečių problemą, Seimo konservatoriai siūlo pavežėjo licenciją norintiems gauti žmonėms įvesti papildomą reikalavimą – prievolę pateikti lietuvių kalbos mokėjimo pažymėjimą.

Konservatorių frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Susisiekimo ministerijos parengtos Kelių transporto kodekso pataisos, numatančios griežtinti taksi vairuotojų ir pavežėjų veiklą reikalaujant nepriekaištingos reputacijos trūksta valstybinės kalbos mokėjimo sąlygos.

„Mums reikia ištiesti pagalbos ranką Vyriausybei ir valdančiajai daugumai, todėl šiandien pristatysime pataisas, kurios iš esmės spręstų problemą, ypač kai kalbame apie naujų licencijų pavežėjams išdavimą“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė L. Kasčiūnas.

„Kitaip tariant, jeigu žmogus norės gauti licenciją vairavimui, pavežėjo paslaugai, tokiu atveju reikės šalia kitų kriterijų, kuriuos teikia ir Vyriausybė, pateikti ir valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą“, – pridūrė jis.

Konservatorių lyderio teigimu, nesilaikoma nuo šių metų įsigaliojusio reikalavimo užsieniečiams, dirbantiems aptarnavimo srityje, mokėti lietuvių kalbą baziniu A1 lygiu ir yra „be galo sudėtinga“ užtikrinti jo kontrolę.

Savo ruožtu Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė sako, kad siūlomas reikalavimas atitinka Konstituciją, šalies įstatymus ir „patį principą, kad šitoje valstybėje valstybinė kalba yra lietuvių kalba.“

Tuo metu Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas Dalius Rudokas teigia, jog lietuvių kalbos problema „nėra dirbtinai keliama“, keleiviams ji sukelia nepatogumų.

„Yra nesuprantama, kai paslaugą Lietuvoje užsisakantis asmuo (...) negali tikėtis, kad bus aptarnautas lietuvių kalba ir galiausiai išeina tokia kaip ir loterija: galbūt atvažiuos kalbantis lietuviškai asmuo, o galbūt ir ne“, – spaudos konferencijoje teigė D. Rudokas.

Jo teigimu, keblumų patiria ne tik keleiviai, bet ir lietuvių kalbos besimokantys vairuotojai, gaunantys mažiau užsakymų, nes dėl dalies lietuviškai nekalbančių kolegų klientai nusprendė daugiau jų paslaugomis nesinaudoti.

„Kalbos inspekcija iš esmės dabar tikrina tik gautus keleivių skundus dėl kalbos nemokėjimo ir bando kažkokiu būdu pagauti tą nekalbantį, nekalbėjusį lietuviškai pavežėją, kur dažnu atveju baigiasi kaip ir niekuo, nes nepavyksta net surasti to pavežėjo, kuris nekalbėjo lietuviškai“, – tikino jis.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo teigimu, prievolė pateikti lietuvių kalbos pažymėjimą spręstų problemą efektyviausiai, „dar pradinėje stadijoje“. Be to, atsirastų postūmis vairuotojams galiausiai mokytis lietuvių kalbos.

Kaip rašė BNS, praėjusių metų lapkritį Vyriausybė nustatė naują – bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo šių metų turi atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai. Toks reikalavimas taikomas dvejus metus nuo žsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Vėliau jie turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.

Pagal tvarkos aprašą, baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus privalo suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius bei pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šuo metu išduota maždaug 1,5 tūkst. taksi ir daugiau nei 10 tūkst. pavežėjų veiklos leidimų.