Kodėl kauniečiai už šildymą moka brangiausiai? Sisteminių klaidų kaina

Siekiant sumažinti šilumos kainą Kaune, siūloma paspartinti daugiabučių renovaciją įteisinant etapinį atnaujinimą bei didinant valstybės paramą, atsakingiau planuoti AB „Kauno energija“ investicijas išskirstant jų kaštus per ilgesnį laikotarpį ir keisti kuro pirkimo strategiją didinant stabilesnių ilgalaikių sandorių dalį biržoje. Šiuos siūlymus pateikė Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Rekordinis šilumos kainų šuolis Kaune, kai 2026 m. vasarį kaina pasiekė 9,81 ct/kWh (be PVM), reikalauja neatidėliotinų veiksmų. Lyginant su 2025 m. spalio mėnesiu, kaina pakilo net 35,3 proc. punkto. Siekiant apsaugoti vartotojus, pristatytas konkretus siūlymų planas, nukreiptas į sisteminių klaidų taisymą ir šilumos ūkio efektyvumo didinimą.

Kauno miesto savivaldybės Tarybos opozicijos lyderis Paulius Lukševičius sako, kad viena svarbiausių priemonių mažinant gyventojų sąskaitas – kritiškai lėto renovacijos tempo paspartinimas, nes Kaune iki šiol renovuoti tik 7,6 proc. daugiabučių (Lietuvos vidurkis – 15,3 proc.)

„Siūlome Aplinkos ministerijai parengti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų taikyti etapinę (dalinę) renovaciją. Tai leistų gyventojams pradėti nuo didžiausią efektą duodančių darbų: šilumos mazgų ir vamzdynų atnaujinimo arba pastato apšiltinimo bei langų pakeitimo“, – pažymi P. Lukševičius.

Taip pat būtina didinti valstybės paramos intensyvumą rangos darbams iki 40 proc. (vietoj dabartinių 20 proc.) bei nustatyti pagrįstus įkainius už kvadratinį metrą, siekiant apriboti dirbtinai išpūstus administravimo kaštus.

Siekiant paspartinti daugiabučių namų renovaciją, 2022 m. buvo įsteigta „Kauno būsto modernizavimo agentūra“, kurios pagrindinis tikslas – pastatų renovacijos procesų spartinimas. Tačiau akivaizdu, kad agentūra, dėl reikiamų kompetencijų ir kvalifikuotų specialistų neturėjimo, šio tikslo nepasiekė, o neefektyvi senos statybos daugiabučių namų energetinė būklė tiesiogiai didina šilumos suvartojimą ir galutinę kainą vartotojams.

Šilumos kainų augimą, lyginant su kitais didmiesčiais, galėjo lemti ir AB „Kauno energija“ 5 metų laikotarpiui paimtų paskolų netinkamas investicijų įgyvendinimo planavimas. Didžioji šių paskolų dalis buvo įtraukta į pirmųjų metų šildymo sezono kainą (savikainą), taip staigiai padidinant šilumos kainą vartotojams. Toks sprendimas kelia rimtų abejonių dėl ilgalaikio investicijų planavimo efektyvumo.

Tam, kad vartotojai nepajustų staigių kainų svyravimų, siūloma keisti investicijų įtraukimo į tarifą tvarką. Savivaldybė, kaip pagrindinė AB „Kauno energija“ akcininkė, turėtų įpareigoti bendrovę didelės apimties investicijų kaštus paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Dabartinė praktika, kai didžioji paskolų dalis įtraukiama į pirmųjų metų šildymo sezono savikainą, tiesiogiai lemia staigų kainos kilimą vartotojams.

Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ biokuras gali būti perkamas tiek pagal ilgalaikius, tiek ir pagal trumpalaikius sandorius. Ilgalaikiai sandoriai šilumos gamintojams leidžia užsitikrinti stabilesnę ir prognozuojamą kainą, tačiau AB „Kauno energija“ tokių sandorių sudarė tik apie 12 proc. Visas likęs biokuro kiekis buvo perkamas trumpalaikių sandorių pagrindu.

Dėl tokios strategijos Kauno energijos biokuro kaina 2025 m. spalio mėn. siekė apie 24 Eur/MWh, o 2026 m. vasario mėn. išaugo net iki 42 Eur/MWh, t. y. 1,75 karto. Šios strategijos ydingumas ypač išryškėjo šią žiemą, kai dėl atšiaurių oro sąlygų trumpalaikių sandorių pasiūla biržoje smarkiai sumažėjo, dėl to biokuro kainos šoktelėjo iki aukštumų.

Vertindamas drastiškai išaugusias sąskaitas už šildymą, miesto Tarybos narys Vitas Lendraitis pabrėžia, kad gyventojai tapo ne tik mokestinių pasikeitimų, bet ir netinkamo įmonės valdymo įkaitais. Pasak jo, šildymo kainas į viršų išpūtė ne tik panaikinta PVM lengvata, bet ir ydinga „AB Kauno energija“ biokuro pirkimo strategija.

V. Lendraičio teigimu, bendrovė net apie 87 proc. biokuro pirko pagal trumpalaikius sandorius, užuot fiksavusi kainas palankesniu metu. Toks pasirinkimas lėmė drastišką kuro brangimą. ​Dėl beveik du kartus išaugusių kuro sąnaudų ir pasikeitusios mokestinės aplinkos, galutinės sąskaitos vartotojams už sausio mėnesį vidutiniškai padidėjo 85–90 proc.

„Tai ne tik rinkos tendencijos, bet ir pasirinktos strategijos pasekmė, kurią šiandien savo piniginėmis jaučia kauniečiai“, – teigia V. Lendraitis.

Siūloma nustatyti optimalų sandorių santykį, pavyzdžiui, 40 proc. biokuro įsigyjant pagal ilgalaikius sandorius, užtikrinančius stabilią kainą, o 60 proc. – pagal trumpalaikius. „Šiuo metu tik apie 12 proc. biokuro perkama pagal ilgalaikius sandorius, todėl bendrovė lieka itin pažeidžiama dėl staigių kainų šuolių biržoje“, - sako V. Lendraitis.

Galiausiai, siekiant ilgalaikio kainų stabilumo, būtina griežta AB „Kauno energija“ investicijų planavimo ir veiklos efektyvumo kontrolė. 2019–2020 m. VERT pripažino, kad net 16 mln. eurų AB „Kauno energijos“ investicijų buvo netinkamai panaudotos, ir tuo pačiu įpareigojo šią bendrovę iki 2024 m. grąžinti vartotojams susidariusias permokas.

Kyla pagrįstas klausimas – ar panaši situacija nepasikartos ir šiais metais, vertinant dabartinius sprendimus bei staigų šilumos kainų šuolį? AB „Kauno energijos“ veikla kelia vis didesnį kauniečių susirūpinimą. Gyventojams šaltuoju metų laiku buvo rekomenduota taupiai naudoti karštą vandenį, o tai signalizuoja, kad šilumos gamybos ir tiekimo sistema artėja prie savo pajėgumų maksimalios ribos. Tai dar kartą patvirtina, jog būtina rimtai peržiūrėti AB „Kauno energijos“ veiklos efektyvumą, investicijų planavimą ir biokuro kuro pirkimo strategiją, nes priešingu atveju už sistemines klaidas ir toliau mokės Kauno miesto gyventojai – šilumos vartotojai.

Keletą metų Savivaldybės energetikos skyriui vadovavęs, buvęs „Kauno energija valdybos narys Saulius Meškauskas pažymėjo, kad kainodarai įtaką turi savivaldybė.

„Jei savivaldybė liepia didinti „Kauno energijos“ pelną, šios bendrovės stebėtojai ir valdyba atitinkamai ir elgiasi“, – pažymi jis.

Ekonomistas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Aleksandras Abišala atkreipė dėmesį į „Kauno energijos“ valdymą, pabrėždamas akivaizdų atotrūkį tarp Kauno ir kitų didmiesčių veiklos modelių.

Anot jo, lyginant Kauno ir Vilniaus šilumos ūkio bendroves, matomi ryškūs skirtumai tiek personalo politikoje, tiek veiklos optimizavime. Kol Vilnius, susidūręs su energetiniais iššūkiais, sugebėjo peržiūrėti procesus ir suvaldyti darbuotojų skaičiaus pokyčius, „Kauno energijoje“ stebimas sąstingis arba neproporcingas išlaidų augimas administraciniam aparatui.

„Tik skaidrus lėšų valdymas ir strateginis planavimas leis užtikrinti, kad gyventojai nemokėtų už sistemines tiekėjų klaidas“, - akcentavo P. Lukševičius.