Europos Parlamento narys dr. A. Veryga. Inovacijų ateitis: technologijos turi tarnauti žmogui

Šiandien technologinis pranašumas tampa svarbiu valstybių konkurencingumo ir įtakos veiksniu. Europos Sąjunga aktyviai skatina valstybes nares investuoti į aukštąsias technologijas, mokslinius tyrimus ir skaitmenizaciją. ES struktūriniai fondai bei programa „Europos horizontas“ veikia kaip katalizatorius: mažina finansinę riziką mokslininkams bei įmonėms ir suteikia galimybių išbandyti naujas idėjas – nuo dirbtinio intelekto (toliau – DI) sprendimų žemės ūkiui iki lazerinių technologijų.

Kaip ECR frakcijos narys, pasisakau už didesnę paramą mokslui ir inovacijoms, glaudžiau jas siejant su pramonės poreikiais ir visuomenės iššūkiais. Svarbu, kad mokslinių tyrimų projektuose galėtų dalyvauti visos valstybės narės ir mažėtų jų inovacijų pajėgumų skirtumai. Taip pat būtina skatinti privačias investicijas, mažinti nereikalingą reguliavimo naštą ir išsaugoti akademinę laisvę bei atviras diskusijas.

Šios temos atsispindėjo ir konferencijoje „Future Predictions 2026“, kurioje įvairių sričių atstovai aptarė, kaip mokslas, technologijos, verslas ir visuomenės pokyčiai formuos ateitį. Lietuvos inovacijų centro atstovas Sigitas Besagirskas ragino pažvelgti už tradicinių inovacijų ribų ir tyrinėti, kaip skirtingesnės bei netikėtos sritys formuoja rytojaus pasaulį, kartu bandant nuspėti, kaip keisis atskiri sektoriai per artimiausius 20–30 metų.

Konferencijoje nuskambėjusios mintys parodė, kad daugelis pokyčių jau vyksta, todėl jų kryptį turime apgalvoti šiandien.

Lietuva pasauliniame inovacijų indekse užima 32-ąją vietą. Vis dėlto mokslo rezultatų komercializavimas išlieka iššūkiu. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė teigė, kad rinkoje panaudojama tik 12,8 proc. mokslo pasiekimų, todėl šiuos rezultatus svarbu paversti eksportuojamais produktais. Biochemikas dr. Gintaras Valinčius pabrėžė, kad tam reikia tyrėjams palankios ekosistemos, stipresnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei galimybių išbandyti naujus produktus, kaip rodo „Moderna“ pavyzdys.

Lietuvos mokslininkai ir įmonės jau kuria tarptautinės reikšmės sprendimus. DI gali padėti ūkininkams tiksliau planuoti darbus, stebėti pasėlius ir efektyviau naudoti išteklius. Kosmoso srityje „Astrolight“ sistemų inžinierius Adomas Lukenskas pristatė lazerinio ryšio technologiją, galinčią sujungti palydovus tarpusavyje bei su antžeminiais tinklais. Radijo dažnių spektras yra ribotas, o kryptingi lazerio spinduliai gali užtikrinti didelį duomenų pralaidumą. „Astrolight“ prisideda prie Europos kosmoso agentūros „HydRON“ projekto optinio ryšio įrangos kūrimo.

Technologijos keičia ir profesijas, miestus bei sportą. „TwoCreatives“ bendraįkūrėja Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė pabrėžė, kad dizaineriams svarbu derinti technologinį lankstumą su žmogiškuoju ryšiu, leidžiančiu prekės ženklams išlaikyti savo unikalumą.

Urbanistas Mindaugas Pakalnis atkreipė dėmesį į demografinius pokyčius – mažėjantiems miestams teks efektyviai panaudoti esamą infrastruktūrą. Jo teigimu, ateities urbanistika orientuosis į kompaktiškus, kasdieniam judumui pėsčiomis pritaikytus rajonus.

„Žalgiris Group“ inovacijų vadovas Tomas Ivanaitis pristatė krepšinio analitikos platformą „Edney.ai“. Anot jo, ji per sekundę atlieka varžovų analizę, kuriai anksčiau reikėdavo dešimties valandų, ir padeda skautingui, žaidėjų fizinio pasirengimo stebėsenai bei taktinių sprendimų priėmimui.

Europos Parlamente pradėtas svarstyti Europos Komisijos pasiūlymas dėl Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros akto. Juo siekiama stiprinti Europos debesijos ir DI ekosistemą, skatinti investicijas bei plėsti skaitmeninę infrastruktūrą. Ši infrastruktūra svarbi ir naujiems programinės įrangos kūrimo būdams. Vilniaus universiteto profesorius Aistis Raudys prognozavo, kad DI agentai ateityje galės atlikti užduotis pagal naudotojo nurodytą tikslą. Konkrečiam poreikiui skirta programinė įranga galės būti greitai sukurta ir vėliau ištrinama, todėl taps laikina priemone, o ne ilgalaikiu turtu.

„Sensmetry“ įkūrėjas Juozas Vaicenavičius ragino DI vertinti ne kaip žmogų pakeičiančią jėgą, o kaip įrankį naujiems įrankiams kurti. Didesnė sistemų autonomija nereiškia žmogaus vaidmens išnykimo – priešingai, augantis technologijų kompleksiškumas reikalauja dar daugiau žmogiškos išminties ir žinių priimant strateginius sprendimus.

Filosofas dr. Marius Markuckas kalbėjo apie technologiškai sustiprinto darbuotojo modelį: jei priemonės leis dirbti be nuovargio ar greičiau mąstyti, technologinis pranašumas gali tapti profesine norma bei reikalavimu. Šį iššūkį ir galimą socialinę problemą teks spręsti ne tik verslui, bet ir politinei bendruomenei.

Europos Parlamente nuolat pabrėžiu, kad technologijų pažanga kelia ne vien klausimą, ką galime sukurti, bet ir kaip atsakingai tai panaudoti. Dirbtinio intelekto aktas nustato rizikomis grįstas taisykles ir brėžia griežtas technologijų etikos ribas – mes privalome rodyti pavyzdį.

Mano nuomone, didžiausiu ateities iššūkiu bus ne technologijų galimybės, o gebėjimas jas prasmingai suvaldyti: bet koks technologinis pranašumas privalo tarnauti žmogui, o ne jį pakeisti. Tiek miestų urbanizacija, tiek dirbtinio intelekto autonomija reikalauja ir reikalaus atsakingo požiūrio.

Tad visos technologijos turėtų būti kuriamos dėl žmogaus ir žmogui, nes technologijos negali tapti tikslu pačios savaime.