Darbo grupė dėl LRT valdysenos baigė darbą, siūlys Vyriausybei keisti finansavimo modelį

Seimo darbo grupė, peržiūrėjusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną, pirmadienį baigė darbą – ji parengė LRT įstatymo pataisas ir nutarė siūlyti Vyriausybei keisti nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį, numatant viešųjų paslaugų sutarčių sudarymą su LRT.

„Man atrodo, kad nors kartais ir per aštrokai ginčydamiesi arba reaguodami vieni į kitų pasakymus, vis dėlto padarėme žingsnį pirmyn. Valdysenoje atsiras dalykai, kurie leis efektyviau naudoti skiriamas visuomenines lėšas, prižiūrėti, galbūt atsižvelgti į įvairesnę gyventojų nuomonę, įvairių grupių (...) Galvoju, kad turėsime dar Seime tam tikras diskusijas, bet būsime padarę gerą darbą“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė darbo grupei vadovavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Parengtą projektą planuojama Seimo teisės aktų bazėje registruoti antradienį.

Pasak J. Oleko, tuomet jį galės matyti visi norintieji ir pateikti savo pastabas.

„Galvoju, kad dabar mes užregistruosime, kad jis būtų oficialus, ne šiaip projektas, o oficialus projektas, ir paprašysime ir tų žmonių, kurie yra ekspertai, nusiųsime į Venecijos komisiją, kad jie pasižiūrėtų, kaip atrodo, ir tokiu būdu turėsime ekspertinius vertinimus“, – teigė jis.

BNS rašė, kad darbo grupė nusprendė įstatyme apibrėžti nacionalinio transliuotojo misiją, ko nėra dabartiniame teisės akte, įkurti naują nacionalinio transliuotojo valdymo organą – valdybą, LRT tarybą padidinti nuo 12 iki 15 narių, papildomus atstovus turėtų deleguoti asmenų su negalia organizacijos, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga ir Trišalė taryba.

Tiesa, darbo grupėje kilo diskusija dėl Trišalės tarybos deleguoto nario, mat šiame formate dalyvauja ir Vyriausybė, todėl bus ieškoma būdų, kaip ją eliminuoti iš kandidato į LRT tarybos narius parinkimo proceso.

Darbo grupė taip pat nutarė nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, to dabar nėra. Anot jos, tarybos nariais galėtų būti skiriami asmenys, turintys penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.

Taip pat nutarta, kad reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.

Paskutiniame posėdyje vis dėlto apsispręsta pašvelninti siūlytą griežtesnį ribojimą.

Projekte nebeliko nuostatos, kad su LRT bendradarbiaujantys kitų žiniasklaidos priemonių atstovai neturėtų teisės „naudoti LRT platformos savo žiniasklaidos priemonės reklamai, auditorijos perkėlimui ar įtakos stiprinimui“ ir kad „nuolatinis redakcinis vaidmuo LRT yra nesuderinamas su aktyvia nuosavos ar konkuruojančios žiniasklaidos veikla“.

„Labai svarbu, jog nebūtų užkirstas kelias bendradarbiauti žiniasklaidos priemonėms. Juk įgyvendinama ir prasmingų socialinių iniciatyvų, pavyzdžiui, „Radarom“. Jeigu atsirastų kokie nors ribojimai naudoti logotipus ar kita, tai nebūtų gerai. Mūsų asociacijos nuomone, nereikėtų sudaryti tokių teisinių pakeitimų, kurie draustų tiesiog bendradarbiauti, keistis informacija“, – pirmadienį per darbo grupės posėdį sakė Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Siūloma į įstatymą įrašyti tokią formuluotę: „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus.“

Darbo grupės narys Artūras Zuokas teigė, kad užtektų nustatyti prievolę LRT tarybai parengti taisykles.

„Taryba sukuria redakcines taisykles ir visi gali dalyvauti, jeigu jas atitinka ir deklaruoja interesus“, – sakė jis.

Sutarta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.

Tačiau palikta ta pati – dviejų trečdalių – balsų kartelė, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.

Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas. Jis pareigas negalėtų eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Numatyta, kad dalis pakeitimų įsigaliotų nuo 2027 arba 2028 metų.

Taip pat darbo grupė nutarė pasiūlyti Kultūros ministerijai parengti LRT įstatymo pataisas, nustatant naują nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį.

Parlamentarų teigimu, LRT su Vyriausybės įgaliota institucija turėtų sudaryti viešųjų paslaugų sutartis, kuriose būtų nustatytos užduotys ir tikslai, už kurias valstybė mokėtų nacionaliniam transliuotojui.

Įtvirtinti tokį modelį siūlė Interneto žiniasklaidos asociacija. Anot jos, tokiu būdu LRT negautų valstybės finansavimo už tokias pačias funkcijas, kurias atlieka ir komercinė žiniasklaida.

Savo veiklą darbo grupė baigė ne pilnos sudėties. Iš pradžių dirbti joje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į darbo grupę neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos. Vėliau pasipiktinę tuo, kad neįsiklausoma į jų argumentus, pasitraukė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas, o praėjusią savaitę – ir du opoziciniai konservatoriai.

Darbo grupė LRT valdysenai peržiūrėti sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.