Atnaujintą Valstybės pažangos tarybos sudėtį ketinama pristatyti po dviejų savaičių

„Valstybės pažangos tarybos narių sąrašas yra derinimams. Numatoma, kad po dviejų savaičių atnaujinta sudėtis bus pristatyta Seimo Ateities komitetui“, – Eltai siųstame atsakyme teigė Vyriausybės kanceliarija.

„Sulaukus jo pritarimo, parengtas Vyriausybės nutarimo projektas bus teikiamas derinimui per Teisės aktų informacinę sistemą. Po derinimo, nutarimo projektą aptars Tarpinstitucinio pasitarimo dalyviai (ministerijų kancleriai), o galutinį sprendimą Vyriausybės posėdyje priims ministrai“, – akcentavo Ministrų kabineto atstovai.

Gruodžio pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė ir Arūnas Gelūnas bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie rašė savo „Facebook“ paskyrose. Savo ruožtu premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas tuomet teigė, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.

Vis tik, reaguojant į šią žinią, narystės valstybės pažangos taryboje atsisakė ISM rektorius Dalius Misiūnas, Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, demokratė „Vardan Lietuvos“ Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, liberalas Simonas Gentvilas.

Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.

Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050” įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.

Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.

Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.