Ar Europa yra pajėgi apsiginti pati?

Pastaruoju metu vis dažniau girdimos diskusijos apie tai, ar Senasis žemynas yra pajėgus apsiginti savarankiškai, be JAV karinio užnugario. Šiam degančiam saugumo klausimui buvo skirta Kaune vykusi TS-LKD diskusija, subūrusi patyrusius valstybės bei Europos lygmens lyderius: TS-LKD pirmininką Lauryną Kasčiūną, Seimo narį Žygimantą Pavilionį bei signatarą, buvusį Ministrą Pirmininką Aleksandrą Abišalą.

Europos liaudies partijos (EPP) gynybos ir saugumo grupės vadovas Laurynas Kasčiūnas savo pasisakyme paneigė sklandančius mitus ir teigė nesutinkantis su teiginiu, kad JAV traukiasi iš Europos. Anot jo, Jungtinės Valstijos ir toliau vertina Rusiją kaip mažėjančią galią, o amerikiečiai šiuo metu išlieka esminiu užnugariu kritiniams pajėgumams, kurių pati Europa artimiausiais metais dar neturės.

Politikas akcentavo, kad po Šaltojo karo europiečiai spėjo priprasti prie minties, jog karo nebebus, todėl Europos valstybėms sumažinus finansavimą gynybai, šiandien jaučiami stiprūs nepakankamo investavimo padariniai. Kaip pavyzdį jis pateikė faktą, kad po Šaltojo karo minas Europoje gamina tik suomiai, todėl norint jas gauti, tenka stoti į eilę.

Visgi L. Kasčiūnas pažymėjo pozityvius pokyčius: agresyvūs Rusijos veiksmai pradėjo budinti visą Europą, o šis naujas mąstymas jau atsispindi ir NATO planuose. Vokietija sparčiai keičiasi, investuodama į kosmosą bei palydovines technologijas, ir vokiečiai pagaliau yra pasiryžę kautis už Europą.

Visgi politikas atkreipė dėmesį į kritines spragas: kaip Ukraina negali susitvarkyti su rusų balistinėmis raketomis, Europa kol kas neturi atitinkamų gynybos sistemų. Vertindamas pajėgumų kūrimą, jis paminėjo Europos Komisijos nario Andriaus Kubiliaus idėją sukurti greitojo reagavimo Europos pajėgas iš 100 000 karių, iš kurių 50 000 būtų ukrainiečiai. Tačiau pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip efektyviai sutelkti likusius 50 000 europietiškų karių. L. Kasčiūnas pažymėjo, kad pati Ukraina šiuo metu turi neabejotinai stipriausią ir labiausiai patyrusią kariuomenę Europoje.

Buvęs Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala rėmėsi naujausia Mario Draghi strategine ataskaita, kurioje teigiama, kad taiki integracija yra vienintelė mūsų žemyno viltis. A. Abišala atskleidė milžinišką atotrūkį tarp teorinių M. Draghi siūlomų federalizacijos ambicijų ir realybės. Pasak jo, norint įgyvendinti raporto tikslus, kasmet reikėtų maždaug 800 milijardų eurų, kas sudaro apie 4,5 procento Europos Sąjungos BVP. Palyginimui, dabartinis federalinis ES biudžetas sudaro vos apie 2 procentus BVP, o JAV federalinis biudžetas siekia maždaug 68 procentus BVP.

Anot A. Abišalos, Europa neturi bendrų pinigų, kadangi euras yra tik euro zonos valiuta. Anot jo, net ir visiškai suvienodinus finansavimą gynybos technologijoms, ES dar mažiausiai 50 metų nepavys JAV pajėgumų. Todėl vieninteliu realiu keliu saugumo kelyje jis įvardijo norinčiųjų ir galinčiųjų koalicijos formavimą, prie kurio vėliau galėtų jungtis ir kiti partneriai.

Seimo narys Žygimantas Pavilionis savo kalboje pabrėžė transatlantinio ryšio nepakeičiamumą, teigdamas, kad be Amerikos karo laimėti nepavyksta ir negalima apsieiti be JAV pagalbos. Politikas atkreipė dėmesį į nerimą keliančias tendencijas Vašingtone, kur politikai ir senatoriai, dešimtmečius jungę JAV ir Lietuvą, pamažu traukiasi.

Anot Ž. Pavilionio, Lietuva skiria per mažai dėmesio diplomatijai JAV: ten Lietuva turi tik vieną ambasadą ir tris konsulatus. Politikas įspėjo dėl vertybinės politikos: menkiausias bandymas bloginti santykius su Taivanu ir keisti juos į santykius su Kinija akimirksniu atimtų iš Lietuvos gyvybiškai svarbų palaikymą iš maždaug 250 JAV Kongreso narių.

Kalbėdamas apie aljanso ateitį, Ž. Pavilionis iškėlė mintį, kad artėja metas, kai pačiai NATO nebeapsimokės nepakviesti Ukrainos į Aljansą, kadangi ukrainiečių pajėgos jau šiandien sudaro europinio saugumo stuburą.

Renginio dalyviai sutarė dėl pagrindinės krypties: Europa privalo skubiai didinti savo gynybinį savarankiškumą, tačiau tai privalo daryti tik glaudžioje sąjungoje su JAV ir remdamasi Ukrainos kovine patirtimi.

Diskusiją moderavo JKL vicepirmininkas Vincentas Palubinskas ir TS-LKD Kauno Skyrių sueigos pirmininkas Paulius Lukševičius.