Apklausa: gyventojų pasitikėjimas G. Nausėda smuko į rekordines žemumas

Ypač skaudų antausį patyrė iki šiol reitingų karaliumi nuolat tituluojamas prezidentas Gitanas Nausėda.

Aktyviai ėmęsis valdančiosios koalicijos formavimo, taip pat ministrų portfelių dalybų šalies vadovas tikriausiai neapskaičiavo, kad jo prieštaringus veiksmus taip neigiamai įvertins visuomenė.

G. Nausėdą šįkart palankiai įvertino vos 45,2 proc., o nepalankiai – 32,3 proc. apklausos dalyvių.

Sugraibyti teigiami skaičiai, ko gero, patys menkiausi per daugelį pastarųjų metų vertinant prezidento pareigas einančio asmens veiklą. Sumažėjo gyventojų pasitikėjimas ir Prezidentūra kaip institucija. Rugsėjį ja pasitikėjo 37,1 proc., nepasitikėjo 21,2 proc. gyventojų, o dabar šie skaičiai yra atitinkamai 32,8 ir 24,8 procento.

Dar prieš porą mėnesių G. Nausėdą palankiai vertino 58,3, o nepalankiai – 21,6 proc. „Vilmorus“ respondentų. Dabar šioje lentelėje prezidentą pasivijo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, o pagal teigiamų ir neigiamų nuomonių skirtumą jį netgi aplenkė.

Beje, pagal pastarąjį rodiklį aukščiausiai atsidūrė buvęs šalies vadovo patarėjas, socialdemokratų formaliai į užsienio reikalų ministro postą deleguotas, bet prezidento žmogumi vadinamas nepartinis Kęstutis Budrys. Jis – vienintelis iš Vyriausybės narių, kurio veikla įvertinta labiau palankiai nei nepalankiai.

Apie daugumą kitų ministrų piliečiai nespėjo susidaryti nuomonės, jiems skyrė po keliolika procentų palankių arba nepalankių įvertinimų. Panašiai įvertintas ir ilgai ieškotas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, o naujosios kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės bendrovė „Vilmorus“ nespėjo įtraukti į klausimyną, nes prieš pradedant apklausą ši socialdemokratė dar nebuvo paskirta į postą.

Tuo metu per praėjusią apklausą gana solidų visuomenės pasitikėjimo avansą gavusi naujoji premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė garmėjo žemyn.

Rugsėjį Vyriausybės vadovę palankiai vertino 41,5 proc., o nepalankiai – 27,8 proc. šalies gyventojų.

Lapkritį šie skaičiai beveik apsivertė – atitinkamai 35,4 ir 41 procento. Nemaža dalis gyventojų, matyt, supyko ir dėl vis rečiau besišypsančios politikos naujokės blaškymosi skiriant vieną ar kitą ministrą, ir sprendžiant kitus valstybei svarbius neatidėliotinus reikalus, taip pat suvaldant vadinamąją kontrabandinių meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, krizę.

Krizę išgyvena ir premjerės atstovaujama Socialdemokratų partija. Daugelį pastarųjų mėnesių apklausose buvusi lyderė šįkart ji pirmąją vietą užleido Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

Jeigu Seimo rinkimai vyktų dabar, daugiamandatėje apygardoje už konservatorius balsuotų 13,7 proc., o už socialdemokratus – 12 proc. piliečių. Užtat dažniausiai politikų ir politologų neigiamame kontekste linksniuojama „Nemuno aušra“ laikosi trečiojoje partijų rikiuotės vietoje.

Tiesa, visai greta (apklausos paklaidos ribose) – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Dvejopai įvertintas politinį vandenį drumsčiantis ir daug kam užkliūvantis aušriečių vedlys Remigijus Žemaitaitis. Antai 7 proc. apklaustųjų mano, kad šis politikas geriausiai atstovauja jų interesams (čia geresnį rezultatą – 10,4 proc. – pasiekė tik G. Nausėda), kitoje lentelėje R. Žemaitaitis surinko tik 25,3 proc. palankių ir net 50,4 proc. nepalankių nuomonių (prieš du mėnesius šie skaičiai buvo atitinkamai 31,3 ir 47,1 proc.).

Daugiau naujienų skaitykite čia.