Apeliacinis teismas ėmėsi dėl neapykantos kurstymo nuteisto R. Žemaitaičio bylos

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti už neapykantos žydams kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteisto „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bylą.

Pirmasis posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme įvyko prieš savaitę. Tačiau jis buvo organizacinis – sudarytas ir suderintas bylos nagrinėjimo grafikas.

R. Žemaitaitis buvo informuotas apie posėdžio datą, tačiau trečiadienį jis į teismą neatvyko.

„Dėl iš anksto suplanuotų darbinių susitikimų R. Žemaitaitis šiandien dalyvauti negali“, – teisme pranešė nuteistojo advokatė Egidija Belevičienė.

Ji pridūrė, kad kituose posėdžiuose R. Žemaitaitis ketina dalyvauti.

Posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkė Vitalija Norkūnaitė pagarsino bylos medžiagą.

Prokuroras Justas Laucius apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo buvo pašalinti keli nusikalstamos veikos epizodai. Prokuroras prašo priimti naują nuosprendį ir skirti griežtesnę bausmę. J. Laucius prašo vietoj skirtosios 5 tūkst. eurų baudos R. Žemaitaičiui skirti 52 tūkst. 250 eurų baudą.

Advokatė E. Belevičienė posėdžio metu prašė iškviesti ir apklausti kaip specialistę Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistikos ekspertę Samantą Kietytę, kuri ikiteisminio tyrimo metu tyrė R. Žiemelio pasisakymus.

Pirmosios instancijos teisme ji nebuvo apklausta, nes buvo vaiko priežiūros atostogose. Teisme buvo apklausta jos kolegė, taip pat tyrusi R. Žemaitaičio pasisakymus.

Advokatas V. Sirvydis prašė skirti kompleksinę – lingvistinę istorinę – ekspertizę.

„Lingvistikos ekspertės netgi ėmėsi vertinti Holokaustą, nors jų vertinimas kitoks nei istorikų“, – sakė gynėjas.

Jis siūlė kompleksinei ekspertizei pasitelkti istoriką Arūną Bubnį.

Prokuroras siūlė šiuos prašymus atmesti.

Teisėjų kolegija pranešė, kad sprendimą dėl šių prašymų priims iki kito posėdžio, kuris įvyks kovo 16 dieną.

BNS rašė, kad Vilniaus apygardos teismas gruodžio pradžioje už kurstymą prieš žydus ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų šiurkštų menkinimą politikui skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Teismas pripažino, kad Seimo narys „viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės“, neigė Holokaustą.

Teisėjų kolegijos teigimu, Seimo narys, išsakydamas savo poziciją apie Izraelį, žydus, pasirinko ir vartojo niekinančią, žmogaus orumą žeminančią ir neapykantą tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei demonstruojančią kalbą.

Teismas nusprendė, kad tikrovės neatitinkančiais įrašais politikas žydus apkaltino vykdžius lietuvių žudynes, vaidinus reikšmingą vaidmenį Lietuvos gyventojų trėmimuose, be jokio pagrindo žydams priskyrė atsakomybę už Pirčiupių ir Kaniūkų kaimų gyventojų žudynes, paviešino didžiąja dalimi istoriniais šaltiniais nepatvirtintą žydų tautybės žmonių, kaip prisidėjusių prie trėmimų, sąrašą.

Baudžiamoji byla parlamentarui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.

Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas užpernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius. 2024 metų rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.

Jo vadovaujama „Nemuno aušros“ partija turi 18 atstovų parlamente ir priklauso valdančiajai daugumai.