Klimatologas: dėl klimato kaitos teks ruoštis intensyvesniems ekstremaliems orams

Kylant vidutinei oro temperatūrai, Lietuvoje ateityje gali dažnėti ir intensyvėti kai kurie ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – nuo itin gausių kritulių iki perkūnijų, krušos, škvalų ar viesulų, sako Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Gintautas Stankūnavičius.

Pasak klimatologo, rugpjūčio pabaigoje Lietuvą nusiaubusi audra savaime nėra klimato kaitos padarinys, tačiau klimato pokyčiai gali sudaryti palankesnes sąlygas dažnesniems ir intensyvesniems ekstremaliems reiškiniams.

„Kylanti oro temperatūra, kuri geriausiai atsispindi didėjančioje pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūroje, lems ir didesnį garavimą bei labai drėgnų oro masių dažnesnę advekciją į netropines platumas“, – Eltai sakė G. Stankūnavičius.

Anot jo, dėl to Lietuvoje gali daugėti retų, tačiau itin intensyvių kritulių, galinčių sukelti staigius potvynius, žemės ūkio naudmenų ar urbanizuotų teritorijų užtvindymus.

„Kylanti temperatūra sudarys sąlygas kitiems labai intensyviems reiškiniams vystytis, tokiems kaip perkūnijos, kruša, škvalas bei viesulas“, – pabrėžė klimatologas.

G. Stankūnavičiaus teigimu, visiškai pasiruošti visiems ekstremaliems gamtos reiškiniams nėra įmanoma, tačiau dalį priemonių galima įgyvendinti gana greitai.

„Matyt, niekas nėra pilnai pasiruošęs įvairiems kataklizmams“, – pažymėjo jis.

Kaip pavyzdį klimatologas pateikė Japoniją, kurioje, nepaisant griežtų reikalavimų statiniams ir infrastruktūrai, neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo itin stiprių žemės drebėjimų.

Anot G. Stankūnavičiaus, Lietuvoje reikėtų daugiau dėmesio skirti gamtinėms teritorijoms – miškams, pelkėms, natūralioms pievoms ir vandens telkiniams.

„Pavyzdžiui, sustabdykime plynus kirtimus, tai didžiulė bėda“, – ragino jis.

Pasak G. Stankūnavičiaus, sengirės, pelkių masyvai ir natūralios pievos padeda reguliuoti drėgmės apykaitą – silpnina sausrų poveikį, švelnina potvynius ir kaupia CO2.

Jis taip pat siūlo natūralizuoti kanalizuotas upių ir upelių atkarpas, mažinti dirbamų laukų plotus, juos skaidyti žaliosiomis zonomis, atsisakyti monokultūrų bei didinti žaliuosius plotus miestuose.

Klimatologas teigia, kad šių metų vasara Lietuvoje buvo gana įprasta, ypač lyginant su Vakarų ir Vidurio Europa, kurioje fiksuotos intensyvios karščio bangos ir sausros.

Vis dėlto, jo vertinimu, kylant vidutinei temperatūrai Lietuva ateityje taip pat gali susidurti su panašiais reiškiniais, nors jų intensyvumas ir mastas mūsų regione, tikėtina, būtų mažesnis.

G. Stankūnavičius pabrėžia, kad ilgalaikių orų prognozių patikimumas yra ribotas. Visgi dabartiniai modeliai, pasak jo, leidžia tikėtis, kad rugsėjis bus artimas klimatinei normai, tačiau greičiausiai drėgnesnis nei įprastai.

Spalis, bent jau pirmoje mėnesio pusėje, prognozuojamas šiltesnis ir sausesnis.

Viso rudens temperatūros vidurkis, anot klimatologo, turėtų būti didesnis už klimatinę normą, tačiau skirtumas neturėtų viršyti 0,5–1 laipsnio Celsijaus.

Apie artėjančią žiemą, anot klimatologo, kalbėti dar anksti, tačiau kai kurie signalai leidžia manyti, kad ji Baltijos regione ir beveik visoje Europoje gali būti šiltesnė už daugiametę normą. Vienas iš tokių veiksnių – stiprėjantis El Ninjo reiškinys, kurio poveikis Europoje pasireiškia su dideliu vėlavimu.

ELTA primena, kad per rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusią audrą daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.

Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.

Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Draudikai dėl audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o jų apskaičiuota bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų.