V. Pilkauskas: spaudimas redakcijoms – nuo Kauno iki nacionalinio lygmens

Tokią patirtį turime ir patys Kaune. Viešai kritikavome itin nedemokratišką Kauno mero ir savivaldybės bandymą 2019 m. be realių diskusijų prie miesto „prijungti“ rajoną. Tuo metu viešojoje erdvėje pasklido slapta padarytas posėdžio garso įrašas, kuriame Visvaldas Matijošaitis, lyg juokaudamas, pasakė, kad „nupirks žmonių nuomonę“.

Iš esmės nuo čia prasidėjo mūsų priešprieša su savivaldybe. Po šios situacijos Kauno miesto savivaldybė nustojo užsakinėti viešinimo paslaugas mūsų portale, atsisakė mūsų inicijuoto ir trejus metus vykdyto projekto „Kalėdų radijas“, kai prie pagrindinės miesto eglutės gyventojai ir svečiai galėdavo užsisakyti mėgstamus muzikinius kūrinius.

Nepaisant to, kad buvome laimėję viešąjį pirkimą, savivaldybė ilgą laiką jį vilkino ir faktiškai manipuliavo jo vykdymu. Ne kartą buvo užsiminta, jog jei „nerašysime apie problemas“ arba jų „aktyviai nekomunikuosime“, viešinimo užsakymai galėtų sugrįžti. Pats sulaukiau tiesioginių raginimų socialiniuose tinkluose mažiau viešai kalbėti apie miesto problemas, nes tai esą kenkia valdžios įvaizdžiui.

Vienos didžiausių savivaldybės įmonių vadovas, iš pradžių sutikęs bendradarbiauti viešinant informaciją gyventojams, motyvavo, kad mūsų paslaugų kaina esą dvigubai didesnė nei konkurentų. Sutikome ją sumažinti, tačiau netrukus sulaukiau atviro skambučio: „Vaidai, jei aš su jumis dirbsiu – darbo neteksiu aš.“

Tai aiškiai parodė, kokį spaudimą patiria savivaldybės įmonių vadovai ir jų darbuotojai, kai iš merijos ateina konkretūs nurodymai, su kuo galima dirbti, o su kuo – ne.

Buvo ir daugiau panašių atvejų. Su kita miesto organizacija viešinimo planas jau buvo suderintas – procedūros vyko sklandžiai, viską derino naujas darbuotojas. Tačiau paskutiniame etape staiga buvo pasakyta, kad iš savivaldybės administracijos negautas leidimas dirbti su mūsų portalu. Ironiška, kad analogiškas pirkimas su tomis pačiomis paslaugomis ir kainomis netrukus atsidūrė kitoje – savivaldybei „patogioje“ – žiniasklaidos priemonėje.

Po visų šių istorijų tapo akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybėje mūsų portalas faktiškai yra „banintas“, bet tuo pačiu norisi dar kartą padėkoti organizacijoms, kurios mato prasmę reklamuotis ir skleisti savo paslaugų reklamą ir informaciją viename populiariausių regioninių portalų bei tuo pačiu palaikyti mūsų organizaciją. Šiuo metu sąmoningai nebesiūlome jokių paslaugų savivaldybei ir jos įmonėms – nenorime gaišti laiko procesams, kurių rezultatas iš anksto aiškus, nes priklauso ne nuo viešųjų pirkimų konkursui teiktų pasiūlymų vertės, o asmeninės merijos nuomonės, su kuo dirbti, o su kuo ne.

Puikiai suprantame, kad jokiai valdžiai nepriklausoma žiniasklaida nėra patogi, ypač tokia, kurios neįmanoma kontroliuoti ar reguliuoti. Todėl palaikome ir remiame žurnalistų protestą. Reikia aiškiai pasakyti: šis mitingas nėra apie vieną žmogų ar vieną pareigybę – jis apie fundamentalų principą, apie pastangas visais laikais daryti įtaką tiems, kuriuos galima paveikti. Apie tai plačiau su kitų regionų žurnalistais bendravome LRT radijo laidoje „Kultūros rentgenas“.

Verta paminėti ir tai, kad šią savaitę Kauno mero komanda išplatino pranešimą spaudai apie plačiai nuskambėjusį žurnalistinį tyrimą, kuriame aš, portalo redaktorius, esu įvardijamas kaip užsakomasis žurnalistas ir papildomai apklijuojamas etikete „smulkus chuliganas“.

Teisybės dėlei reikia priminti, kad ta pati „Vieningo Kauno“ organizacija, jau po to paties mano vadinamo „chuliganizmo“ epizodo, man įteikė apdovanojimą „Laisvas Kaunas“ už demokratiško žodžio sklaidą Kaune. Tai, kas anuomet tiko ir buvo vertinama, po daugiau nei dešimties metų staiga virto „skeletu spintoje“.

Dalyvaudamas protesto organizacinėje veikloje matau žmones, kurie kasdien sąžiningai dirba tam, kad visuomenė būtų informuota ir kad žiniasklaida išliktų laisva bei nepriklausoma.

Todėl mūsų portalas prisijungė prie palaikymo konkrečiais darbais:

– sukūrėme vaizdo klipus internetui ir lauko reklamos ekranams;

– užsakėme reklamos socialiniuose tinkluose;

– mūsų komanda skyrė laiko suderinti nemokamus reklamos plotus (nuoširdžiai dėkojame visiems partneriams, sutikusiems prisidėti);

– dalyvaujame radijo ir televizijos laidose, kur kalbame apie žiniasklaidos situaciją ir grėsmes jos nepriklausomybei;

– geriausias portalo pozicijas skyrėme artėjančio protesto viešinimui;

– antradienį kartu su kolegomis planuojame dalyvauti mitinge Vilniuje.

Tai mūsų indėlis į bendrą tikslą – apginti žodžio laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką Lietuvoje. Ir pasikartosiu: objektyvios bei nepriklausomos žiniasklaidos reikia ne man asmeniškai ir ne tik mūsų kolegoms. Jos reikia kiekvienai bendruomenei – miestams, rajonams, kaimams ir valstybės mastu visai visuomenei. Nes būtent ji užtikrina, kad problemos būtų įvardijamos, sprendimai – viešinami, o valdžia – prižiūrima.

Galiausiai, kokią žiniasklaidą turime savo mieste ar regione, priklauso ir nuo mūsų pačių: nuo to, ar ją palaikome, ar vertiname nepriklausomumą, ar renkamės patogią tylą vietoj gyvo ir kritiško viešo dialogo.