R. Žemaitaičio pareiškimas policijai prieš Š. Jasiukevičių: kodėl suirzo seimūnas, pamatęs seną straipsnį apie kolaborantus?

Prie ilgiausios virtinės teroristinei Rusijai naudingų pareiškimų, dezinformacijos lavinos, klaidinimų, chamiškumo ir įžūlumo pliūpsnių, viso to šleikštulį iš tolo keliančio šleifo, R. Žemaitaičiui galima priminti dar vieną iškalbingą atvejį: jau vykstant pilnos apimties invazijai į Ukrainą, jis paskelbė, kad duotų RF okupantams savo politinių oponentų namų koordinates, kad užpuolikai žinotų, kur sprogdinti.

Taigi, jis atvirai prisipažino, jog talkininkautų okupacinėms pajėgoms: padėtų joms naikinti Lietuvą, jos žmonių namus paversti griuvėsiais, žudyti savo šalies piliečius (nes bombos ir raketos, davus koordinates, tikrai nelauktų, kol gyventojai išeis į lauką saugiu atstumu, kaip ir nelauktų, kol pasitrauks atsitiktiniai praeiviai), kitaip sakant, išreiškė norą kolaboruoti su priešu, prisidedant prie pačių sunkiausių nusikaltimų vykdymo.

Todėl R. Žemaitaičiui vertėtų kreiptis į policiją ne dėl Š. Jasiukevičiaus, kuris nuolat organizuoja paramos rinkimą Ukrainai ir nepavargdamas, rizikuodamas gyvybe, pats gabena ją į užpultą šalį, savo veiksmais tolindamas Lietuvos okupacijos grėsmę.

„Aušriečių“ vedliui vertėtų atidžiau pažiūrėti save.

Kalbant apie beveik prieš 10 metų duotą interviu (kuris užkliuvo R. Žemaitaičiui), yra esminė aplinkybė, kurią nutyli visos ant Š. Jasiukevičiaus staugiančios prorusiškos, ardomosios jėgos: jis kalbėjo apie kovą karo metu su kolaborantais, kurie dirbtų priešui, prisidėdami prie nepriklausomybės panaikinimo.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/05/28/zmones/r-zemaitaitis-del-10-ies-metu-senumo-iraso-policijai-iskunde-zinoma-visuomenininka-zuikeli-gali-miegoti-ramiai/

Š. Jasiukevičius griežtas priemones (iš pradžių perspėti kolaborantus, paskui naikinti jų turtą ir t. t.) įvardijo būtent išdavikų, kurie prisidėtų prie tėvynainių žudymo, prievartavimų, kankinimų, siaubingo mūsų valstybės griovimo, jos alinimo visomis prasmėmis (fizine, kultūrine, tautine, etc.), atžvilgiu.

Nebūtinai reikia sutikti su visomis Š. Jasiukevičiaus išsakytomis priemonėmis, tačiau kaltinti jį padarius kažką nusikalstama – ne tik absurdiška, bet ir pavojinga. Ypač dabartiniu laikmečiu.

Nes visuomenei būtų duodamas aiškus signalas: bausti reikia ne kolaborantus ar tuos, kurie atvirai išreiškia ketinimus jiems talkininkauti, o bent kiek griežčiau jų atžvilgiu pasisakančius, žodžių į vatą nevyniojančius žmones.

Būtų skiepijamas visiškai išvirkščias supratimas apie Tėvynę ir jos gynybą, valstybės išdavikus ar tokį polinkį turinčius asmenis vaizduojant aukomis.

Jeigu Rusija užimtų Lietuvą, nereikia pamiršti: valstybėje veiktų tiktai okupantams tarnaujančios institucijos su kolaborantais, išstatytais į vadovaujančius postus.

Nebūtų jokio nepriklausomos Lietuvos teismo, jokios prokuratūros ir policijos, kitų įstaigų.

Todėl natūralu, kad egzistuotų karo lauko teismas, kurį piliečiai, besipriešinantys okupacijai, turi pilną teisę steigti.

Niekur nėra uždrausta piliečiams priešintis okupantams, ginklu kovoti prieš juos ir kolaborantus – atvirkščiai, tai yra šventa teisė ir pareiga.

Tačiau ardomųjų jėgų kohortos, nutylėdamos šias esmines detales, nukreipė savo strėles į Š. Jasiukevičių, maišydamos jį su purvais.

Ne išimtis – ir R. Žemaitaitis.

2025 metų kovo viduryje Š. Jasiukevičiui savo FB paskyroje pasidalinus 2016 metų sausį pasirodžiusiu interviu (kurį jis ėmė iš Šaulių sąjungos atsargos majoro Algirdo Daugirdo) apie tai, kaip reikėtų elgtis su valstybės išdavikais ir pridėjus prierašą, kad šiandien tai dar aktualiau nei tada, R. Žemaitaitis suskubo raityti pareiškimą policijai.

Dar R. Žemaitaičiui užkliuvo Š. Jasiukevičiaus tos pačios dienos įrašas feisbuke apie Seimo narius, balsavusius prieš sankcijų pratęsimą Rusijai, kuriuos jis pavadino „18 Stalino saulės nešėjų“.

Ir čia kyla klausimas: jeigu 10 metų senumo publikacijoje R. Žemaitaitis įžvelgė grėsmę sau (nors ten jis net nebuvo paminėtas) ir panašiai mąstantiems veikėjams, ar jis iš tikrųjų įsivaizduoja save vieno kolaborantų, prieš kuriuos Š. Jasiukevičius nurodė eilės griežtų priemonių reikalingumą, rolėje?

Pareigūnai trečiadienį nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo Š. Jasiukevičiaus atžvilgiu, neįžvelgę jokių grasinimų susidoroti. Tiesa, guma kurį laiką buvo patampyta: iš pradžių Vilniaus prokuroras panaikino policijos nutarimą atsisakyti kelti bylą dėl tariamų grasinimų, tačiau pareigūnai, atlikę papildomus tyrimo veiksmus, nusprendė lygiai taip pat, kaip ir pirmąsyk.

Tuo pačiu – dar vienas klausimas pareigūnams: kodėl nebuvo iškelta baudžiamoji byla pačiam R. Žemaitaičiui, kuomet jis aiškiai, nedviprasmiškai rėžė apie savo norą kolaboruoti, duoti okupantams-sprogdintojams savo politiniu oponentų būstų koordinates?

Bylą kelti atsisakyta, nes, kaip šių eilučių autoriui dėstė Generalinės prokuratūros atstovė, tai esą buvo tik R. Žemaitaičio kalbos, mintys - realių veiksmų juk nesiimta.

Tačiau ir karo šiuo metu nėra – nejaugi reikia laukti, kol jis prasidės?

R. Žemaitaičio atžvilgiu nebuvo net pradėtas tyrimas dėl smurto skatinimo, neapykantos kurstymo, nors kokių dar reikia akivaizdesnių to požymių, kai kalbama apie koordinačių davimą sprogdinimams?

Dar daugiau, teisėsauga procesą dėl R. Žemaitaičio nutraukė gerokai greičiau nei Š. Jasiukevičiaus atveju.

Taigi, tas, kuris griežčiau apibūdino dalį sankcijų Rusijai nepanorusius pratęsti seimūnus ir pasidalino dešimtmečio senumo interviu apie kolaborantus, sulaukė daugiau teisėsaugos dėmesio (pagal medžiagų tikrinimo laiką – tikrai daugiau) už tą, kuris jau vykstant plataus masto karui Ukrainoje, išrėžia apie savo norus padėti okupantams naikinti Lietuvą.

Ir tas paveikslas kuo toliau, tuo labiau darosi nepriimtinas.