Kauno meras pyksta: kyšius stiklainiuose slėpęs buvęs savivaldybės administracijos direktorius jau laisvėje

Šeštadienį Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius išplatino V. Matijošaičio nuomonę, kurią pateikiame pilna apimtimi:

Sakoma, jog Šv. Kalėdos – stebuklų metas. Pastaruoju metu pradedu tuo tikėti. Atlikęs kiek daugiau kaip pusę jam skirtos bausmės, didžiausio kyšio Lietuvos istorijoje rekordininkas Vilius Šiliauskas – laisvėje.

Netikėjau, kad 2018 metais Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas pradėjęs eiti V. Šiliauskas krausis ne patirtį įgyvendinamas svarbius miestui projektus, o atras naują hobį – pinigų konservavimą stiklainiuose.

Kiekviena kartą prisiminus šį nusikaltėlį aplanko gėda ir nusivylimas, kad laiku neįžvelgiau tikrojo didžiojo kombinatoriaus veido ir jo kėslų.

Tačiau dar labiau nei šlykštus V. Šiliausko poelgis nuvilia Kauno apygardos teismas. Susidaro įspūdis, kad stiklainius blizginęs ir sausindavęs „stiklainių guru“ buvo gerai pasiruošęs – atlikęs žvalgybą ir pasvėręs rizikas, jei vis dėlto būtų sučiuptas. Gal keletą taros vienetų atsidėjo ir gyvenimui laisvėje.

Pagavus už rankos šių dienų Ostapą Benderį, pastarasis turbūt nujautė, kad pasivažinėjimas teismų karuselėje didelio pykinimo nesukels.

2023 metais Kauno apygardos teismo teisėjas Audrius Meilutis akcentavo, jog V. Šiliauskas iki tol neteistas, dirba, pripažįsta savo kaltę ir t. t., bet svarbiausia – valdo bityną. Dėl šių priežasčių jam buvo numatyta skirti TIK piniginę baudą. Iš tiesų, ar galima pykti ir bausti bites mylintį žmogų?

Tas pats A. Meilutis tąkart išplatino viešą laišką gindamas ir teisindamas kyšininkų olimpiados aukso medalininką. 8 lapų „odėje“, kurią pavargome skaityti, postringauta apie bausmę ir teisingumą. Toks teisėjas vertas nebent pajaco vardo. Vis dėlto sveikesnis protas nugalėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas skyrė realią 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o paukštelį patupdė į narvą.

Tačiau visai neseniai atskriejo žinia: kažkur jau girdėtas Kauno Apygardos teismas tenkino V. Šiliausko prašymą jį išleisti į laisvę. Tokio dosnumo gali pavydėt net pats Kalėdų Senelis.

Jau nekalbu apie tai, kad net atlikdamas bausmę V. Šiliauskas dienomis galėjo dirbti, o į kalėjimą grįždavo tik pernakvoti, savaitgalius leisdamas su šeima. Dabar V. Šiliauskas drąsiai galės vesti pinigų „konservavimo“ kursus.

Kyla retorinis klausimas: kaip šioje situacijoje turėtų jaustis trys muškietininkai – V. Gapšys, R. Kurlianskis ir E. Masiulis? Gavusi didesnes bausmes už mažesnius kyšius, ši trijulė vis dar sėdi. Tiesa V. Gapšys neseniai bandė „ištrūkti“ į laisvę, tačiau Kauno apylinkės teismas tam nepritarė. Galbūt labiau pasiseks Kauno Apygardos teisme?

Apmaudu, kad veikėjas, padaręs milžinišką reputacinę žalą Kaunui ir miesto savivaldybės darbuotojams, rado užtarimą teisme. Panašu, kad kai reikia, teisingumas iš tiesų gali užsimerkti.

Maža to, sukdamas savo uodegą V. Šiliauskas įvairioms institucijoms dar spėjo pripasakoti tūkstantį ir vieną pasaką apie esą savivaldybėje veikusias schemas, įtakas ir dar velniai žino ką. Už tokį šmeižtą jam dar teks atsakyti.