Kamščiai ties Kaunu papiktino P. Gražulį: projektuotojus išvadino idiotais ir siūlė sodinti į kalėjimą

Europos Parlamento narys Petras Gražulis sukritikavo eismo organizavimą ir infrastruktūros sprendinius automagistralėje A1 ties Kaunu. Ketvirtadienį, rugsėjo 24 d., socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše politikas piktinosi spūstimis, vykdomais darbais ir teigė, kad problemą būtų galima spręsti platinant kelią iki trijų eismo juostų.

Vaizdo įrašą P. Gražulis filmavo važiuodamas iš Vilniaus į Kauną. Politikas teigė ir šįkart patekęs į spūstį.

„Važiuoju iš Vilniaus į Kauną ir prie Kauno, kaip ir visada, kamščiai. Dešimt metų tą kelią griauna, griauna, kažkokias nesąmones daro ir kuo toliau, tuo didesni kamščiai“, – kalbėjo P. Gražulis.

Europarlamentaro vertinimu, situaciją būtų galima spręsti didinant eismo juostų skaičių. Jis tvirtino manantis, kad tokiu atveju infrastruktūros darbams būtų buvę galima išleisti gerokai mažiau.

„Jeigu jie būtų protingi, dešimt kartų būtų mažiau išleidę. Pažiūrėkit, va, čia padarytų tris eismo juostas ir klausimas būtų išspręstas“, – savo nuomonę dėstė politikas.

P. Gražulis kritikavo ir tai, kad A1 magistralėje, jo vertinimu, kelio darbai vykdomi nuolat, tačiau spūsčių problema išlieka.

„Ir taip visur. Taip visur. Paima, sutvarko, asfaltą patiesia, porai metų – vėl tvarko. Nu baisu“, – kalbėjo europarlamentaras.

Toliau P. Gražulis negailėjo kritikos už A1 magistralėje pasirenkamus infrastruktūros sprendimus. Politikas suabejojo ir tuo, kaip tokie projektai rengiami bei tvirtinami.

„Okupantas pastatė magistralę Vilnius-Klaipėda, šitie per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nesugeba išlaikyti tos magistralės geros būklės. Aš nežinau, projektuotojai – kaip patvirtina tokius projektus? Taigi pinigų taškymas!“ – piktinosi P. Gražulis.

Vaizdo įraše europarlamentaras projektuotojų atžvilgiu pavartojo ir itin aštrių žodžių.

„Reikia juos visus į kalėjimą sodinti, šitus projektuotojus, kurie nemąsto, kurie pinigus meta vėjais. Nu visiškai idiotai. Jokio į priekį pamąstymo, nieko nėra“, – teigė politikas.

P. Gražulio vertinimu, ilgą laiką ties Kaunu vykdomi darbai vairuotojų problemų neišsprendė.

„Ir nei vienoj vietoj – kaip vienoj pusėj Kauno griauna, kitoj griauna, ir kuo toliau, tuo didesni kamščiai“, – kalbėjo europarlamentaras.

Tuo metu ketvirtadienį „Kas vyksta Kaune“ grupėje buvo pranešta, kad vykstant link prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“, buvo uždaryta viena eismo juosta.

„Nuo Muravos iki klebarų nusukimo 30 min. prastovėjau“, – skundėsi grupės narys.

P. Gražulio minima spūsčių problema ties Kaunu išties nėra nauja. Nors 2024 m. pabaigoje buvo baigtas didysis A. Meškinio tiltų rekonstravimo projektas ir eismui atverti du naujai pastatyti tiltai, vairuotojų kritikuojamas vadinamasis „butelio kakliukas“ liko.

Tuomet užbaigtas maždaug dvejus metus trukęs 70,5 mln. eurų vertės projektas, kurio metu sutvarkytas A1 ruožas nuo 99,03 iki 100,47 km, pastatyti nauji tiltai per Nerį, sutvarkytas viadukas per Jonavos gatvę, įrengti jungiamieji keliai bei triukšmo užtvaros.

Po pertvarkos tranzitinio ir vietinio transporto srautai buvo atskirti. Keturios vidurinės eismo juostos skirtos tranzitiniam eismui, o keturios kraštinės – vietiniam transportui.

Tačiau važiuojant Vilniaus kryptimi didesnis eismo juostų skaičius tęsiasi neilgai – už Kleboniškio tiltų transporto srautai galiausiai susilieja į dvi eismo juostas. Būtent šią situaciją vairuotojai portalui „Kas vyksta Kaune“ yra prilyginę „butelio kakliukui“.

Dar 2025 metų sausį „Via Lietuvos“ buvo teirautasi, ar A1 ruožai ties Kaunu galėtų būti platinami. Bendrovės atstovas Vytenis Utaras tuomet nurodė, kad konkretaus sprendinio dar nėra, tačiau jau analizuojamos galimos alternatyvos.

„Šiuo metu rengiami priešprojektiniai sprendiniai, analizuojamos alternatyvos ir ieškoma geriausio varianto pritaikant A1 kelio ruožus prie A. Meškinio tilto eismo srautų. 2025 m. planuojame projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų pirkimus. Jei neiškils papildomų klausimų ir projektas bus suderintas pagal planą, rangos darbai prasidės 2027 m.“, – tuomet portalui komentavo V. Utaras.

Taigi P. Gražulio dabar išsakytas siūlymas ties Kaunu įrengti tris eismo juostas nuskambėjo jau anksčiau keltų klausimų dėl A1 pralaidumo fone. Vis dėlto „Via Lietuva“ tuo metu nekalbėjo apie konkretų trijų juostų sprendinį – bendrovė nurodė analizuojanti skirtingas alternatyvas.

Tačiau papildomų spūsčių klausimą kėlė ir virš A1 kelio pastatytas Ašigalio viadukas. Nauja jungtis atidaryta šių metų birželio 2 d., viaduko statybos sutarties vertė siekė 7,7 mln. eurų su PVM. Darbų rangovas – UAB „Autokausta“.

Nors 2024 metų pabaigoje „Via Lietuva“ skelbė užbaigusi vieną didžiausių per pastaruosius dešimtmečius tiltų statybos projektų, tai nereiškė, kad buvo sutvarkyti visi keturi ties šia vieta esantys tiltai per Nerį.

Po pertvarkos Kleboniškio tiltų kompleksą sudaro keturi tiltai. Du nauji viduriniai tiltai, atverti 2024 m., skirti tranzitiniam transportui. Dar vienas, šiaurinis, naujas tiltas buvo baigtas statyti 2022 m. ir naudojamas vietiniam transportui.

Tuo metu ketvirtasis – senasis pietinis tiltas, taip pat skirtas vietiniam transportui – liko neatnaujintas.

2025 m. gegužę „Via Lietuva“ patvirtino paskutinio, ketvirtojo, tilto per Nerį ir viaduko per Jonavos gatvę techninius projektus, o rugpjūtį paskelbė rangos darbų konkursą. Bendrovė tuomet nurodė, kad šių objektų sutvarkymas užbaigs vienus didžiausių kelių rekonstrukcijos darbų Lietuvos istorijoje.

Rangos darbai prasidėjo šių metų pavasarį. Nuo kovo 16 dienos senasis pietinis tiltas buvo visiškai uždarytas, o eismas Vilniaus kryptimi nukreiptas į vidurinį tiltą.

Kartu su paskutiniu tiltu per Nerį tvarkomas ir viadukas per Jonavos gatvę. Remonto metu įrengiamos naujos atramos ir perdanga, klojama nauja asfalto danga, montuojami apsauginiai atitvarai ir turėklai, įrengiama hidroizoliacija, tvarkomos vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos.

Šiais darbais bus užbaigtas antrasis Islandijos plento pertvarkymo etapas. „Via Lietuvos“ teigimu, jį įgyvendinus bus sutvarkyti visi keturi tiltai per Nerį.

Darbus planuojama baigti 2027 metų trečiąjį ketvirtį. Juos atlieka bendrovė „Gevalda“, sutarties vertė – 6,2 mln. eurų be PVM.