Atkūrus nepriklausomybę, įvairių kadencijų valdininkų ir politikų armijos visada buvo linkusios pasmūgiuoti pilietinei visuomenei į paširdžius, priimdamos sau ir savo korumpuotiems bendražygiams naudingus, viešumui, demokratijai, gyventojams kenkiančius įstatymus, tačiau dabar šis procesas virto nenutrūkstamu smūgių srautu. Ir deja, milžiniškos lavinos prieš pilietiškumą raundams nematyti nei galo, nei krašto.
Dar prieš metus buvo sunku įsivaizduoti, kad parlamentas imsis kuo skubesnių žygių dekriminalizuoti piktnaudžiavimą valstybės ir savivaldybių struktūrose – užuot pasimokius iš „čekių skandalo”, daugybės kitų epizodų, pripažinus praeities paklydimus ir pasistengus, kad betvarkės šioje sferoje būtų mažiau, Seimo socialdemokratai su savo bendraminčiais ėmė „taisyti” padėtį pagal savo supratimą, kuris, deja, pasirodė esantis smarkiai papuvęs.
Susidaro aiškus įspūdis, kad Baudžiamojo kodekso pataisas užsakė vagis, kuris kartą nutvertas, šiuo metu siekia teisiškai viską sudygsniuoti taip, kad ateityje jam jau nebesviltų ilgų pirštų nagai.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/06/30/lietuvoje/seimui-priemus-bk-pataisas-mazesniu-bausmiu-galetu-tiketis-rezonansiniu-bylu-herojai/
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad galingu ekskavatoriaus kaušu pramušinėjami BK pokyčiai anaiptol neapsiribotų savivaldybių tarybų narių veiklos išlaidomis – Lietuvoje faktiškai taptų dekriminalizuoti visi be išimties piktnaudžiavimo atvejai, jeigu padaryta žala neviršytų 20 tūkst. eurų.
Tai galiotų visiems, kas savo parašais, nešvaria veikla susigrobė bent 20 tūkst. eurų vertės mokesčių mokėtojų lėšas. Visiems, kas viršydami įgaliojimus, padarė valstybei, savivaldybėms žalą už tokią sumą.
Jei G. Paluckas dėl piktnaudžiavimo būtų teisiamas pagal dabartinius beatodairiškai stumiamus sušvelninimus, už neteisėtų privilegijų suteikimą žiurkių naikinimu užsiimančiai Vilniaus profilaktinei dezinfekcijos stočiai, einant sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, jis baudžiamosios atsakomybės išvengtų.
Kaip ir šimtai kitų korumpuotų, tarnybine padėtimi piktnaudžiaujančių klerkų, kuriems šiuo metu yra tiesiamas kilimas į „aukso erą”.
Visa atsakomybė iš esmės virstų švelniais timptelėjimais už ausų, be jokių poveikio priemonių ar kitų rimtesnių pasekmių susikompromitavusiems veikėjams – tuo, ką jau matėme, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pripažinus Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių pažeidusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Pripažino, o kas toliau? Kokias VTEK priėmė sankcijas M. Sinkevičiaus atžvilgiu? Ar buvo jam taikytas draudimas, pavyzdžiui, tam tikrą laiką eiti pareigas valstybės/savivaldybių institucijose? Ne. Ar skirta bent piniginė bauda? Irgi negirdėjome.
Socdemų partijos atstovai, regis, planavo bent dėl vaizdo M. Sinkevičių pabarti LSDP Etikos ir procedūrų komisijoje, pakalbėjo apie galimą nuobaudą, bet netrukus persigalvojo, esą „vargšas” ir taip jau yra nubaustas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/06/11/politika/vtek-m-sinkevicius-pazeide-istatyma-teikdamas-cekiukus-savivaldybei/
Štai ir viskas, ko sulaukė Aukčiausiojo teismo piktnaudžiavimo byloje išgelbėtas įtakingas LSDP veikėjas.
Tad visos skambios frazės apie neva būsimą administracinės, drausminės, tarnybinės ar etikės atsakomybės taikymą primena patį primityviausią akių dūmimą. Veiksmingumo iš to – apvalus, apvaliausias nulis.
Tokios „aukso eros” korupcijai padariniai būtų kiekvienoje pinigų taškymo istorijoje – nuo Skuodo iki Šalčininkų: kiekvienas valdininkas, politikas, teisėjas, prokuroras, etc., dėl kurio piktnaudžiavimo valstybė prarastų penkiaženkles sumas, sulauktų tiktai švelnių kepštelėjimų.
Valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys galėtų toliau eiti pareigas, nes nebūtų nuteisti už korupcinius nusikaltimus – formaliai jų biografijos liktų švarios, taigi, „vsio zakonno”. Nebūtų baudžiamosios atsakomybės – nebūtų bylos, teismo, nuosprendžio ir teistumo.
Vienintelė sąlyga: vok, grobk, savinkis, taškyk, valstybės pinigus, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, bet taip, kad nuostoliai iždui neviršytų 20 tūkst. eurų. Čia jums ne vagystės iš privačiame sektoriuje, kuomet baudžiamosios bylos keliamos pasisavinus prekes ar kitą turtą už daugiau nei už 150 eurų.
Beje, panašu, jog „nuleisti kraują” valstybei finansiškai būtų galima ne kartą: jeigu tu kiekvieną sykį neviršysi 20 tūkst. eurų ir jei šie atskirti epizodai vienas su kitu nebus susiję, kad jų nebūtų galima supliusuoti.
Jeigu taikant baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, iki šiol (vis dar) paisoma padorumo, moralinių dalykų, be materialinės žalos pripažįstama ir neturtinė žala, tai pagal socdemų brukamą variantą moralė būtų pakasta giliai po žeme, dėl visa ko užliejant ją trigubu betono sluoksniu.
Devalvuodami moralę, jūs devalvuojate pačią valstybės tarnybą, valstybės valdymą apskritai – tokie žingsniai visuomenėje skatina nusivylimą Tėvyne, išgyvenančia itin sudėtingą laikotarpį.
Vertinant visumą, nauji valdantieji faktiškai mėgina įteisinti (realios atsakomybės nebus) tvarką, kuri korumpuotiems veikėjams leistų naudotis tarnybine padėtimi, savintis valstybės pinigus ir už tai likti nenubaustiems baudžiamąja tvarka, o atsipirkti tiktai simbolinėmis pasekmėmis.
Pažvelgus į G. Palucko pėdsaką, jo verslų skandalus, persunktus naudojimosi valstybe tvaiku, matome vis atgrasesnį, vis didesnį šleikštulį pilietiškiems žmonėms keliantį paveikslą.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/06/29/politika/premjeras-ir-partneriai-g-palucko-versla-maitino-nematoma-ranka/
Didžiulį apmaudą sukelia ir prezidento G. Nausėdos tyla – demonstruodamas akivaizdų šališkumą ir užsimerkdamas prieš dabartinės parlamentinės daugumos atstovų savivalę, jis faktiškai prisideda prie smūgių į paširdžius pilietinei visuomenei.
Valstybės vadovas jau nebegali būti laikomas teisingumo ramsčiu, užtikrinančiu pusiausvyrą tarp valdžių, užkertančių kelią pavojingiems procesams.
Pasirinkęs šališkumo, abejingumo, tylėjimo kelią, jis tarytum ir pats tampa savotiška tos didžiulės savivalės dalimi.
Belieka tikėtis, kad visuomenininkai, žurnalistai, politologai, kiti neabejingi žmonės ištars pakankamai garsų ir stiprų „NE” šiai nesiskaitymo mašinai, dideliu greičiu riedančiai per raudoną šviesą įžūlumo pripildytu degalų baku.
Nesustabdžius jos dabar, po to bus jau per vėlu.