A. Jankuvienė: tyli Kauno savivaldos pusiaukelė

Yra keli dalykai, kurie tinka pasakyti tokia proga.

Kaune mes esame Tarybos mažuma. Nesijungėme prie opozicijos – konservatorių, nes jie iškart kėlė per daug sąlygų. Suprantama, nebuvom (ir nesam) reikalingi valdančiajam „Vieningam Kaunui“ – ten savų užtenka.

Per dvejus metus nė vienas mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, pasiūlymas nebuvo priimtas (išskyrus paminklą aviacijos kūrėjui A. Gustaičiui – paplosim, kai (jei) pastatys). Jie atmetami automatiškai – nei kas per daug gilinasi, nei Taryboje dėsto ir motyvuoja savo poziciją. Tiesa, kai šaukštai būna popiet, kartais „akis į akį“ sulaukiam atskirų narių iš „Vieningo Kauno“ apgailestavimo, kad tas pasiūlymas buvo visai protingas, bet...

Mums apskritai duodama suprasti, kad Taryboje esame „atstumtieji“. Bet tai nereiškia, kad kampe stovime ar stovėsime.

Šiemet pirmą kartą ėmėmės demaršo, atsisakę balsavimo teisės priimant miesto biudžetą. Mūsų nuomone, vyraujanti praktika, kai savivaldybės administracijai suteikta nerašyta teisė konstatuojama forma teikti savo vertinimus dėl atstovaujamosios valdžios atstovų siūlomų projektų yra grubus kišimasis į tarybos narių pareigų vykdymą ir pažeidžia konstitucinį valdžių atskyrimo principą.

Apskritai administracijos galios bent Kaune atrodo didesnės palyginti su Taryba. Mes nesvarstom reikšmingų projektų, kuriems skiriami šimtai tūkstančių eurų ir kurie visuomenėje sukelia ūžesį (jie priimami „ten“), tačiau rimtu veidu „nurašinėjame“ menkaverčius telefonų dėklus ar sporto rūbinių spinteles. Arba trijuose komitetuose ir Tarybos posėdyje „mąstome“, ar leisti darželiui statytis tvorą?

Antra tiesa – buvo gal du kartai, kai, tarkim, mano teiktus projektus (kad sprendimus Kaune dėl paminklų statybos priimtų ne šeši žmonės, kad vienodos taisyklės galiotų visiems) palaikė du nariai iš „Vieningo Kauno“. Bet tai rezultato nepakeitė.

Analogiškai susiklostė ir dėl išmokų seniūnaičiams. Kaunas nepriėmė sprendimo bent kukliai kompensuoti seniūnaičiams dalį išlaidų, susijusių su jų veikla, nors tokią galimybę numato įstatymas ir išmokos mokamos daugelyje Lietuvos savivaldybių. Šiuo atveju Kaunas – tarp autsaiderių. Kaip, beje, ir dėl dalyvaujamojo biudžeto, kai savivaldybės kartu su gyventojais tariasi dėl biudžeto lėšų panaudojimo.

Pagal šį principą gyventojai patys siūlo idėjas ir balsuodami renka labiausiai patikusius projektus (sprendimus), kuriuos savivaldybė vėliau įgyvendina. Tik dviejose savivaldybėse – Kaune ir Širvintų rajone – nėra tokio pasitikėjimo, kad į savivaldybės išteklių valdymą būtų įtraukiami gyventojai.

Kol „Vieningas Kaunas“ turės tokią stiprią daugumą, kitaip Kaune nebus. Sprendimai bus priimami be alternatyvų, be kitokių nuomonių, be ginčų: taukšt kaukšt, keliolika sekundžių – priimta! „Vieningas Kaunas“ balsuoja drausmingai.

Ir ne tik.

Suprantu, kodėl taip yra, bet vis dėlto stebina kurčnebyli politika. Per dvejus metus nė vienas iš „Vieningo Kauno“ narių Taryboje nepateikė nė vieno klausimo. Dvidešimt posėdžių, kiekviename po šimtą ir daugiau sprendimų projektų, tai keli tūkstančiai mažiausiai, ir – jokio klausimo, motyvo, nuomonės iš nė vieno 26-ių „Vieningo Kauno“ narių. Fenomenas. Nežinau, ar dar kur yra taip Lietuvoje.

Vietos savivaldos įstatymas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas įpareigoja kiekvieną Tarybos narį kasmet rinkėjams pateikti savo veiklos ataskaitą. Tai viena iš galimybių piliečiams sekti ir kontroliuoti politikų veiklą tarp rinkimų: ką veikei, ką nuveikei, kokius pasiūlymus inicijavai?

Ataskaitas kol kas skelbia tik 8 miesto Tarybos nariai iš 41. Tarp jų nėra nė vieno „Vieningo Kauno“ nario. Neteko girdėti ir kad jie rengtų gyventojų priėmimus.

Antra vertus, nereikia suabsoliutinti VK įtakos mieste. Už „Vieningą Kauną“ 2023 m. savivaldos rinkimuose balsavo tik ketvirtadalis kauniečių (64,9 tūkst. iš 247 tūkst. rinkėjų). Taigi trys ketvirtadaliai „Vieningo Kauno“ nerinko.

Dabar „Vieningo Kauno“ persvara Taryboje yra 6 balsai. Kitos partijos turi 15 narių, VK – 26. Tad perspektyva yra tik 6 mandatų klausimas. Užtektų kitoms partijoms kituose rinkimuose pelnyti 6 mandatais daugiau – ir „Vieningas Kaunas“ su 20 balsų turėtų eiti į kompromisus, tartis, derinti sprendimus, priimti alternatyvius siūlymus.

Ar po dvejų metų bus taip, ar kitaip – rinkėjų valia.