Švietimo ministrė nemato poreikio trumpinti bakalauro studijas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad šiuo metu diskusijų apie universitetinių pirmosios pakopos studijų trumpinimą nėra.

„Šiuo metu tai tikrai neturime tokių diskusijų. Jeigu iškils klausimas, jeigu matysime, kad aktualu, kažkas kreipiasi, (atsižvelgsime – BNS), tačiau į mus tikrai niekas nesikreipia. Mes nediskutavome šiuo klausimu“, – BNS šią savaitę sakė ministrė.

Lietuvoje šiuo metu vyraujanti bakalauro studijų trukmė – ketveri metai, tačiau daugelyje Vakarų ir Pietų Europos valstybių pirmosios pakopos studijos trunka trejus metus.

Idėją, kad vyraujančiu modeliu taptų treji metai, 2021-aisiais kėlė tuometė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

2017 metais įtvirtinti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai sudarė galimybes universitetams rengti ir trejų metų programas, tačiau šiuo metu tokių – mažuma.

Vis tik R. Popovienė pabrėžė, kad tariantis dėl valstybinių brandos egzaminų pertvarkos, neatmetama, jog gali iškilti diskusijos ir apie studijų trukmę.

„Kadangi diskutuosime tikrai ir dirbame ties ateities klausimais, kaip turėtų būti vykdomi valstybiniai brandos egzaminai, kuria kryptimi mes turime eiti, tai galbūt tame kontekste ir iškils tos diskusijos ir galėsime diskutuoti“, – sakė ministrė.

Mokslo ir studijų įstatyme pažymima, kad pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 studijų kreditų. Tai atitinkamai sudaro trejus, trejus su puse ir ketverius metus studijų.

Švietimo registrų sistemoje AIKOS nurodoma, kad šiuo metu yra apie 300 universitetinių studijų programų, kurios trunka ketverius metus. Trejus su puse metų galima studijuoti 66-iose studijų programose, o studijų programų, kurios trunka trejus metus, šiuo metu yra 38.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė Inga Žalėnienė BNS sako mananti, kad dabar galiojanti tvarka suteikia lankstumo ir leidžia prisitaikyti prie Europos aukštojo mokslo reikalavimų.

„Mes prisitaikome prie Europos aukštojo mokslo erdvės reikalavimų ir yra numatytos ribos. (...) Aš pati atstovauju MRU, mes vadybos kryptyje turime kelias studijų programas trejų metų. Tiesiog yra sutarimas ir pačios akademinės bendruomenės, pačios krypties. (...) Ir kituose universitetuose yra pasirinkimas, nes įstatymas mums leidžia ir tai atitinka Bolonijos procesą“, – sakė I. Žalėnienė.

Ji pabrėžė, kad net įsivyravus trejų metų bakalauro studijoms dalis jų vis tiek negalėtų sutrumpėti, nes yra griežtai reguliuojamos.

„Yra reguliuojamos profesijos pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą ir Lietuvos teisę, tai yra profesinė veikla, kuriai reikia ne tik konkrečios kvalifikacijos išsilavinimo, bet ir dar papildomai atestacijos, licencijos, narystės organizacijoje ar valstybės išduoto leidimo. (...) Todėl, pavyzdžiui, kalbėti apie sveikatos mokslų arba teisės mokslų trukmės trumpinimą bakalauro lygmenyje mes tiesiog negalėtume“, – teigė I. Žalėnienė.

„Įvairovė leidžia žmogui pasirinkti, ar jis nori intensyvesnių trejų metų studijų, ar jis nori ketverių. (...) Europoje dažnas modelis yra 3 + 2. Tai yra bakalauras treji (metai – BNS), magistras dveji“, – pridūrė ji.

Tuo metu Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas pastebi, kad universitetams finansiškai apsimoka siūlyti ilgesnes studijas.

„Galvojau, kad mes labai sparčiai nueisime iki tų trejų metų daugelyje programų, kai buvo leista trejų metų programas pradėti kurti, bet kažkodėl mes taip nenuėjome. (...) Ketveri metai ir universitetams yra naudinga finansiškai. Jeigu tu įstoji ir ketverius metus studijuoji, tai universitetas gauna ketverius metus pajamas iš tavęs“, – BNS sakė A. Lašas.

Jo teigimu, trumpesnės studijos leidžia jauniems specialistams greičiau pradėti dirbti rinkoje.

„Pliusas tas, aišku, kad žmonės išeina greičiau į rinką, galbūt ne tiek išmoksta, bet tada (...) galima lengviau pagrįsti, kodėl reikia magistro laipsnio“, – nurodė dekanas.

Jis pripažino, kad su vyraujančia ketverių metų trukme Lietuva išsiskiria Europos kontekste, tačiau toks modelis taikomas JAV.

„JAV modelyje dominuoja ketveri metai, (...) aišku, skiriasi nuo europietiško modelio (...) (kuris – BNS) yra labiau orientuotas į specializaciją“, – sakė jis.

Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad magistrantūros studijų apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų. Tai atitinkamai yra vieneri, pusantrų ir dveji metai.

1999 metais 29-ių Europos šalių švietimo ministrų pasirašyta Bolonijos deklaracija „Europos aukštojo mokslo erdvė“ pradėjo Bolonijos procesą. Praktiniu Europos standartu tapo studijų pakopų sistema – treji metai bakalauro, dveji magistro studijų ir treji doktorantūros.

Tiesa, Bolonijos procesas nenustato privalomos trejų metų studijų trukmės bakalauro studijoms, o numato, kad pirmoji pakopa turi siekti 180–240 studijų kreditų.

Lietuva yra oficiali Bolonijos proceso narė.