ŠMSM: neteisinga visą atsakomybę už vaiko judėjimą, fizinį pasirengimą patikėti mokyklai

Lietuvos kariuomenės vadui Raimundui Vaikšnorui praėjusią savaitę sukritikavus švietimo sistemą dėl prastos šalies jaunuolių fizinės būklės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako – nėra teisinga visą atsakomybę už tai suversti ugdymo įstaigoms.

„Vienareikšmiškai sutinkame, jog būtina skatinti ir didinti bendrai visos visuomenės fizinį aktyvumą (…), nuo mažų dienų vaikams diegti judėjimo būtinybę bei sveikos gyvensenos svarbą. Švietimo sistemos siekiamybė iš esmės yra užkoduota bendrosiose ugdymo programose – kad mokinys fizinio ugdymo pamokose ir neformaliajame sportiniame švietime įgytų ne tik ar ne vien tam tikrų motorinių įgūdžių, bet, svarbiausia – suvokimą, kad aktyviai ir sveikai gyventi svarbu nuolatos, kad fizinis aktyvumas ir bendra žmogaus sveikata yra susiję. Tą ir siekiama daryti“, – teigiama Eltai pateiktame ministerijos atsakyme.

„Teoriškai būtų galima teigti, kad mokykla yra patogiausia vieta vaikui užtikrinti jo kasdieninį fizinį aktyvumą. Visgi būtų neteisinga visą atsakomybę už vaiko judėjimą, fizinį pasirengimą sudėti tik mokyklai ir tik fizinio ugdymo pamokoms – juk ir mokantis didelė įtaka tenka šeimai, tėvų pavyzdžiui, tad ir kalbant apie sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo įgūdžio formavimą tėvai, šeima, net bendruomenė yra labai svarbūs. Ko gero taip pat būtų galima diskutuoti, ar tikrai tik mokykla turi jaunuolius paruošti kariuomenei, ar jos funkcija yra labiau išmokyti, įdiegti įgūdį būti fiziškai aktyviems, rodyti sveikos gyvensenos pavyzdžius, akcentuoti, kaip sportuoti teisingai, kelti motyvaciją, formuoti įprotį“, – pažymi ŠMSM.

Kaip skelbta, praėjusią savaitę tinklalaidėje politika.lt R. Vaikšnoras kalbėjo apie prastą atlikti tarnybą šaukiamų arba savanoriškai į ją stojančių jaunuolių sveikatos būklę, žemą fizinio pasirengimo lygį. Jo teigimu, tam įtakos turi ir švietimo srityje priimami sprendimai.

„Analizuojant priežastis, tenka pripažinti, kad neigiamą įtaką padarė švietimo sistemos sprendimai. Dalyje ugdymo įstaigų fizinio ugdymo pamokose buvo atsisakyta vertinimo pažymiais, jį pakeičiant įskaitomis. Dėl šių sisteminių trūkumų sporto užsiėmimai tapo faktiškai neprivalomi, o tai tiesiogiai lėmė prastą situaciją. Šią problemą būtina spręsti valstybiniu lygmeniu, o kariuomenė šiuo atveju tik bando kompensuoti ugdymo spragas, kurios nebuvo pašalintos ankstesniuose jaunuolių socializacijos etapuose“, – sakė kariuomenės vadas.

Savo ruožtu ministerija pažymi, jog dėl to, ar mokinių pasiekimai fizinio ugdymo pamokose vertinami įskaitomis, ar pažymiais, sprendžia pačios mokyklos.

„Pagal dabar galiojančią tvarką mokyklos gali rinktis, kaip bus vertinama fizinio ugdymo pamoka – pažymiu ar įskaita (atsižvelgiant į individualius mokinio poreikius, mokyklos sprendimu įskaita gali būti vertinami ir tik vieno mokinio iš klasės pasiekimai). Pradiniame ugdyme visi dalykai vertinami pasiekimų lygiais“, – nurodo ŠMSM.

„Ministerijos pavedimu Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) šiuo metu formuoja fizinio ugdymo dalyko tarybą, kurioje fizinio ugdymo mokytojai bei ekspertai peržiūrės, diskutuos ir teiks siūlymus ministerijai dėl fizinio ugdymo bendrosios programos tobulinimo, mokinių fizinio aktyvumo skatinimo, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo“, – pažymima Eltai siųstame atsakyme.

ELTA primena, kad šiemet įsigaliojo nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių. Pagal ją, atlikti karinę prievolę jaunuoliai kviečiami iš karto po mokyklos.

Tiesa, kariuomenės vadas pažymi, jog kalbant apie šauktinių skaičiaus didinimą ar galimus sistemos pokyčius, esmine problema išlieka prasta jaunuolių sveikatos būklė.

„Sveikatos būklė šiuo metu išlieka vienu esminių veiksnių. Svarbu akcentuoti, kad fizinio pasirengimo ir sveikatos problemos dažniausiai formuojasi ankstyvame amžiuje, o pagrindinis vaidmuo čia tenka šeimai. Pirminį vertybinį bei fizinį pagrindą suteikia šeima, vėliau – ugdymo įstaigos ir tik galutiniame etape – kariuomenė“, – tinklalaidėje praėjusią savaitę kalbėjo R. Vaikšnoras.

„Jei jaunuolių kasdienybėje dominuoja pasyvus laisvalaikis prie ekranų, nesubalansuota mityba bei žalingi įpročiai, tai tiesiogiai veikia jų sveikatą“, – pažymėjo jis.