Seime – idėja keisti Konstituciją įtvirtinant privalomą mokslą iki 18 metų

Seimui antradienį nusprendus palikti, tačiau nukelti griežtesnių reikalavimų – slenksčio dešimtokui tapti vienuoliktoku – įsigaliojimą 2029-iems, socialdemokratas Darius Jakavičius sako matantis poreikį keisti Konstituciją įtvirtinant privalomą mokslą iki 18 metų.

„Vienas iš siūlymų, kuris tikrai būtų teisingas, mano manymu, yra Konstitucijos 41 straipsnio keitimas. (...) siūlyčiau, kad mokslas privalomas būtų iki 18 metų“, – Seimo posėdyje antradienį kalbėjo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) narys.

Šiuo metu Konstitucijos 41 straipsnis teigia, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas.

Šią idėją svarstytina antradienį ŠMK posėdžio metu vadino ir prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Litvinaitė.

„Aš siūlyčiau išgirsti kolegos Dariaus mintį, kad galime svarstyti apie tai, kad įteisintume iki 18 metų privalomą ugdymą, nes iš tikrųjų darbo rinkoje tas dviejų metų tarpas yra labai nepalankus vaikui“, – sakė ji.

Norint pakeisti pagrindinį šalies įstatymą, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.

Seimui antradienį pritarus šalies vadovo veto nuspręsta, jog nuo 2029-ųjų dešimtos klasės moksleiviams pagrindiniam išsilavinimui įgyti bus privalomas ketvertas.

Šiuo metu Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) yra privalomas visiems dešimtokams, tačiau jo rezultatai neturi įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę ar išsilavinimo pažymėjimo gavimui.

D. Jakavičiaus teigimu, pakeitus Konstituciją „kartelė dešimtoje klasėje nebūtų tokia baisi“.

„Vaikai galėtų likti švietimo sistemoje dar dvejus metus, bet būti, kad ir žemesnėje pakopoje, tai yra, įgyti profesinį išsilavinimą. Tokiu būdu mes išspręstume socialinę problemą, kur padėti jaunus žmones“, – aiškino jis.

Opozicija tokią iniciatyvą vadina neapgalvota ir teigia, jog problemą galima išspręsti be pagrindinio šalies įstatymo keitimo.

ŠMK pirmininkės pavaduotojas, konservatorius Liutauras Kazlavickas BNS sakė, kad kol kas diskusija dėl amžiaus ribos kėlimo yra „labai žalia“, o siūlymas neturi nei aiškaus pagrindimo, nei įvertinimo, ar toks žingsnis būtų prasmingas.

„Jeigu esamai problemai dėl PUPP manoma, kad reikia keisti Konstituciją, tai tikrai taip nėra, ši problema yra išsprendžiama daug paprasčiau“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai greičiau primena improvizaciją, o ne apgalvotą sprendimą.

Panašią poziciją išsakė ir liberalas Simonas Kairys, teigdamas, jog nereikėtų per jautriai reaguoti į situaciją, o išnaudoti Seimui suteiktus trejus metus reikalingiems sprendimams pasirengti.

„Tai yra daugiau komunikacinis žingsnis, kažkaip bandant išlaikyti kažkokį veidą šitoje situacijoje“, – BNS teigė politikas.