Pirmoji klasė it egzaminas, kurį vienodomis sąlygomis laiko 6-metis ir 7-metis vaikas: ar mokykla pasiruošusi skirtingos brandos vaikams?

Iki rugsėjo likus vos keliems mėnesiams, Kauno ir Kauno rajono šeimos vis dar sprendžia, kokią mokyklą pasirinkti pirmokui, ar atlikti pasirinkimai yra teisingi. Tėvai vis dažniau klausia ne tik apie akademinius rezultatus, bet ir apie tai, kaip jie bus pasiekti, ar vaikas bus matomas, ar mokytoja pažins jo stiprybes, ar jis norės eiti į mokyklą? Būtent tokiems tėvams šį rugsėjį duris atveria nauja privati holistinė pradinė mokykla „Vaikystės Akademija“ Kaune – natūrali tąsa jau kelerius metus veikiančio bendruomeniško ankstyvojo ugdymo darželio ir priešmokyklinės klasės.

Vaikas, gimęs sausio 2 d., ir vaikas, gimęs gruodžio 29 d. tų pačių metų, po šešerių metų sėdi tame pačiame pirmos klasės suole. Kalendoriškai juos skiria mažiau nei metai, tačiau ankstyvojoje vaikystėje tai – itin daug: per šį laiką sparčiai vystosi gebėjimas susikaupti, laukti savo eilės, valdyti emocijas. Todėl natūralu, kad dalis tėvų svarsto – ar mano vaikui nebus per sunku?

Šis reiškinys mokslinėje literatūroje vadinamas santykinio amžiaus efektu (angl. Relative Age Effect). 2025 m. žurnale „European Child & Adolescent Psychiatry“ paskelbta 32 tyrimų apžvalga parodė, kad jauniausi klasėje vaikai sulaukia daugiau mokytojų pastabų dėl elgesio ir jiems dažniau nustatomas dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) – neretai ne todėl, kad jų raida sutrikusi, o todėl, kad jie nuolat lyginami su beveik metais vyresniais bendraklasiais.

Dažnu atveju mokymo procesas yra visiškai nelankstus ir kliaujamasi atitikimu normai, vidurkiui arba ne. Panašius rezultatus patvirtino ir Jungtinės Karalystės kohortinis tyrimas, apėmęs beveik 8 500 dvynių.

Šį reiškinį patvirtina ir kasdienė pedagoginė praktika.

„Dirbdama pradinukų korepetitore daugiau nei šešerius metus, pastebėjau dėsningumą – didžioji dalis mano mokinių gimę lapkričio-gruodžio mėnesiais. Metų pabaigoje gimę vaikai dažniau susiduria su mokymosi sunkumais – jie tiesiog ženkliai jaunesni už bendraklasius“, – teigia pradinukų korepetitorė dr. Brigita Miseliūnaitė.

Kitaip tariant, problema nebūtinai slypi vaike. Kartais ji slypi lūkesčiuose, aplinkoje.

Tačiau būtų neteisinga daryti išvadą, kad reikėtų automatiškai atidėti mokyklos pradžią. 2024 m. „British Journal of Educational Psychology“ paskelbta 59 tyrimų apžvalga parodė, kad psichosocialinės gerovės skirtumai tarp jaunesnių ir vyresnių vaikų yra daug mažiau vienareikšmiai nei akademiniai – ir dažnai laikui bėgant išnyksta.

Santykinis amžius negali būti laikomas patikimu konkretaus vaiko ateities rodikliu, daug didesnę reikšmę turi ugdymo aplinka ir mokytojo darbas.

Todėl šiuolaikinė edukologija vis dažniau klausia ne „ar vaikas pasiruošęs mokyklai?“, o „ar mokykla pasiruošusi skirtingos brandos vaikams?“. Klasėje su 25-30 mokinių net geriausias mokytojas negali kiekvienam skirti tiek dėmesio, kiek reikia atliepiant individualius poreikius. Tuo metu klasėje su 8-12 mokinių atsiranda erdvės augti savo, o ne bendru, tempu.

Taigi klausimas nebūtinai turi apsiriboti dilema – vesti šiemet ar palaukti dar metus? Vis dažniau sprendimas slypi ne datoje, o aplinkoje, kurioje vaikas mokosi.

„Mokymosi aplinkoje susitinka daug skirtingų mažųjų asmenybių, kurių skirtumai gali būti klasifikuojami remiantis ne tik amžiaus požymiu. Šiuolaikinė ugdymosi aplinka turi būti lengvai prisitaikanti prie skirtumų, o ne siekianti vienodumo.

Vieni tėveliai jaudinsis dėl savo gruodžio mėnesį gimusio vaiko, kitiems tėveliams nerimą kels anksčiau į pasaulį atkeliavusio mažylio ugdymas, dar kita šeima ką tik patyrusi esminius pokyčius (skyrybos, artimo žmogaus netektis, miesto ir įprastos aplinkos keitimas), tačiau visi šie veiksniai gali turėti vienodos svarbos vaiko pirmuose žingsniuose jam naujame akademiniame kelyje.

Todėl čia yra viena svarbiausių šiuolaikinės mokyklos misijų – sukurti palankiausią terpę aukštiems akademiniams rezultatams skleistis, išlaikant pagarbą unikalumui dėka lankstumo mokymosi procese, dinamikos dienos ritme, tinkamos aplinkos, mokytojo-mentoriaus“, – teigia „Vaikystės Akademija“ privačios pradinės mokyklos vadovė Agnė Sobolė.

Valstybinių ir privačių mokyklų rinka, jų pasirinktos skirtingos ugdymo kryptys ir filosofija, suteikia galimybę pasirinkti ugdymo įstaigą, atitinkančią šeimos vertybes bei kuriančią palankiausią terpę konkretaus vaiko ugdomajai kelionei.

Pradinis ugdymas, tie ketveri metai, mokinuką supažindina su akademiniu pasauliu, padeda atrasti save jo kontekste, leidžia pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, atrasti individualų produktyviausią žinių įsisavinimo būdą.

Tai maži, bet itin svarbūs žingsniai tolimesnėje, daug savarankiškesnėje, ugdomojoje kelionėje nuo penktosios klasės, kuomet mokinys turi gebėti prisitaikyti prie skirtingų dalykų pedagogų, jų mokymo tipo – turi būti emociškai ir akademiškai subrendęs. Todėl pirmosios mokyklos parinkimas tampa investicija į mažosios asmenybės ateitį.

Holistinis požiūris: kai ugdomas visas vaikas, o ne tik pažymys

Holistinis ugdymas – visybiško vaiko ugdymo paradigma – UNESCO ir Jungtinių Tautų vis dažniau įvardijama kaip viena esminių XXI a. švietimo krypčių. Specialistai taip pat pažymi, kad humanistinis ir holistinis požiūris į švietimą gali ir turėtų padėti įgyvendinti naują vystymosi modelį.

Jis remiasi keturiais tarpusavyje susijusiais bruožais:

Net garsusis Harvardo universiteto nuo 1938 m. vykdomas suaugusiųjų raidos tyrimas patvirtina – kokybiški ryšiai, o ne akademiniai pasiekimai, ilgainiui lemia laimingiausią gyvenimą. Būtent šie keturi bruožai – susietumas, darna, įtrauktis ir dvasingumas – yra „Vaikystės Akademijos“ ugdymo filosofijos pagrindas.

„Vaikystės Akademija“ mokyklos pirmose klasėse mokysis vos 8-12 mokinių – tam, kad mokytoja pažintų kiekvieną vaiką ne tik kaip mokinį, bet ir kaip asmenybę, o vaikas nebūtų nuolat lyginamas su klasės vidurkiu, tik su savimi vakarykščiu.

Maža bendruomenė susikuria tampresnius tarpusavio ryšius ir dažnu atveju pasižymi didesniu empatiškumu, orientacija į bendrą rezultatą. Mažose bendruomenėse lengviau išlaikomas dėmesio sutelkimas, todėl galimas aukštesnio žinių imlumo pasiekimas. Glaudus mokytojo ir mokinio ryšys, individualaus dėmesio kiekis kuria savalaikį mokymosi procesą, taip neformuojant spragų ir nesukuriant poreikio korepetitorių pamokoms.

Pavyzdžiui, pamokose daug dėmesio skiriama ne skaitymo greičiui, o skaitymo suvokimui, pasakojimui ir drąsiai saviraiškai – tai integruota į STREAM ugdymo modelį.

Ugdymas vyksta 90 minučių ciklais, derinant pasiruošimą, tyrinėjimą ir refleksiją, o reikšminga jo dalis aplinkos kitimas, kuomet tradicinė klasė iškeičiama į lauko klasę – kupolą, kuomet mokomasi ekologinio ūkio, gyvūnų kontekste, o sporto treniruotės tampa nuolatinėmis išvykomis į profesionalią aplinką, kuriančią nuodugnų sporto šakų pažinimą.

Tikima, kad vaikas geriausiai mokosi tada, kai jaučiasi saugus, smalsus ir pastebėtas.

Visos dienos mokyklos principu veikianti „Vaikystės Akademija“ privati mokykla daug dėmesio skirianti matematiniam bei inžineriniam ugdymui, auginanti finansiškai raštingas ir verslias asmenybes dėka Lietuvos „Junior Achievement“ programos, augina ateities asmenybę, kurioje slypi aukštos akademinės žinios kartu su gyvenimiškaisiais įgūdžiais ir žmogiškosiomis vertybėmis.

Renkantis pirmąją mokyklą tėvai dažnai klausia: kiek mano vaikas išmoks? Tačiau mokslas ir pedagoginė praktika vis dažniau siūlo klausti kitaip: kokiu žmogumi jis čia augs?

Jeigu mokykla mato ne tik pažymį, bet ir vaiką. Jeigu mokymasis prasideda nuo ryšio, o ne nuo spaudimo – tuomet pirmoji klasė tampa ne pirmuoju egzaminu, o pirmuoju sėkmės patyrimu.

Daugiau apie privačią mokyklą sužinoti galima „Vaikystės Akademija“ internetiniame puslapyje.