Pasaulinę meteorologijos dieną – apie pirmąją meteorologinės radiolokacijos stotį ir radarus Lietuvoje

Šiandien, kovo 23-iąją, visame pasaulyje minima Pasaulinė meteorologijos diena. Šia proga Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai daugiau papasakojo apie pirmąją meteorologinės radiolokacijos stotį Lietuvoje ir parodė, kaip atrodė pirmieji orų radarų duomenys.

„Radarų teikiamus duomenis mūsų svetainėse dažnai pasižiūri daugelis. Nors ir sudėtingesnė, tačiau ši informacija leidžia suprasti kur yra kritulių zonos, kiek jos intensyvios bei kaip greitai juda, o sinoptikams suteikia ir dar detalesnius duomenis apie atmosferą“, – įrašą pradėjo Meteo.lt meteorologai.

Visa tai, specialistų teigimu, atvaizduojama įvairiomis spalvomis kompiuterių ar telefonų ekranuose.

„Įdomu tai, jog pati radarų technologija išrasta gana seniai, per Antrąjį Pasaulinį karą. Taigi, kaip stebėti ir kaupti informaciją, kai šiuolaikinių monitorių nebuvo, – dalijosi tarnyba. – Kaip ir visose srityse, gelbėjo popierinės schemos“.

Anot specialistų, pirmoji meteorologinė radiolokacijos stotis Lietuvoje pradėjo veikti dar 1974 m.

„Kaip ir dabartiniai radarai, ši stotis turėjo anteną, siųstuvus ir kitą reikalingą įrangą. Visas procesas buvo sudėtingas, nes reikėjo nuolat radarą stebinčių ir specifinių žinių turinčių operatorių“, – dalijosi meteorologai.

Jie pažymi, jog didelė dalis duomenų tuo metu būdavo skaičiuojama rankiniu būdu, naudojant specialias lenteles, todėl radarų matavimai buvo vykdomi tik 8 kartus per parą, kas 3 val. – net 36 kartus mažesniu tankiu nei dabar.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų teigimu, informacijos stebėjimo pultas stotyje buvo tik vienas, ir tik ten esantis radaro operatorius galėjo matyti primityvius duomenis: kur yra kritulių zona, kokio ji intensyvumo, taip pat vertikalų debesų išsivystymą.

„Tuomet rezultatai rankiniu būdu būdavo nubrėžiami popierinėse schemose, skaičiais pažymimas intensyvumas, kartais – galimas kritulių tipas. Galiausiai, schemos faksimiliniu ryšiu buvo perduodamos sinoptikams“, – įraše dalijosi Meteo.lt.

Šis procesas, anot specialistų, galėjo užtrukti ir dešimtis minučių, todėl radarų duomenų nauda buvo gerokai mažesnė nei dabar – gavus duomenis, situacija neretai būdavo jau pasikeitusi.

Pažymima, jog tokio tipo radarai Lietuvoje veikė iki pat 2000-ųjų metų, kuomet radiolokacijos stotis buvo uždaryta.

„Tuo laiku įsigyti naujos kartos radarus Lietuvai buvo pernelyg brangu. Vis tik, po dešimtmečio, 2010 metais Laukuvoje iškilo tuomet moderniausias pasaulyje meteorologinis radaras (tebeveikiantis iki šiol). 2014 m. darbą pradėjo ir Trakų Vokėje esantis radaras. Tuomet skenavimus jie atlikdavo kas 15 minučių, o nuo 2025 m. pradžios tai vyksta kas 5 minutes“, – pasakojo meteorologai.

Įrašo pabaigoje jie pateikė ir vaizdą, kaip atrodė popieriuje sužymėti Vilniaus radaro duomenys 1978-ųjų gruodžio 4 d. 12 val.