Nuo Baltijos iki Atlanto: VDA Kauno fakulteto studentai architektūros sprendimų ieško Europos pakrantėse

Kaip atgaivinti apleistas uostų teritorijas, pritaikyti istorinį paveldą šiandienos poreikiams ir reaguoti į klimato kaitą? Į šiuos klausimus atsakymų šiandien ieško ne tik profesionalai, bet ir studentai. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto jaunieji architektai kartu su partneriais iš Prancūzijos ir Kroatijos dalyvauja tarptautiniame projekte, kuriame nagrinėjami Europos pakrančių miestų urbanistiniai, paveldosaugos ir architektūriniai iššūkiai – nuo Baltijos iki Atlanto.

Projektas sujungė tris aukštąsias architektūros mokyklas – ENSA Paris-Malaquais, VDA Kauno fakultetą ir Zagrebo universiteto Architektūros fakultetą. Bendrą darbą vainikuoja projektų pristatymai Lietuvos ambasadoje Paryžiuje.

VDA Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis pabrėžia, kad tokių projektų vertė slypi tikroje partnerystėje. „Tokios bendradarbiavimo iniciatyvos įgyvendinamos daugelio aukštųjų mokyklų, pasitelkiant „Erasmus+“ programą. Šiuo atveju siekta pažvelgti į tris skirtingas pakrantes, susiduriančias su savitais architektūriniais iššūkiais: Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir mūsų Baltijos pajūrį. Buvo įdomu stebėti, kaip šią temą interpretuoja jaunieji architektai – kokias problemas jie išskiria ir kokius ateities sprendimus siūlo.“

Pasak jo, studentams tai yra galimybė dirbti su realiomis, šiandien miestams svarbiomis temomis. „Saint-Nazaire mieste išlikęs vokiečių bazės palikimas ir šalia esančios neišvystytos urbanistinės erdvės. Šios teritorijos šiandien miestui kelia reikšmingų iššūkių. Architektams tai – galimybė suvokti praeities sprendimus, analizuoti dabarties realijas ir siūlyti savas ateities vizijas.“

Šio semestro dirbtuvės vyksta Prancūzijos Saint-Nazaire mieste, tačiau projekto mastas gerokai platesnis. ENSA Paris-Malaquais profesorė Dimitra Kanellopoulou sako, kad panašūs iššūkiai juntami visose Europos pakrantėse. „Studentai nagrinėja Europos pakrančių paveldo temą. Jie analizuoja, kaip Adrijos jūros, Atlanto vandenyno ir Baltijos jūros regionai susiduria su panašiais sunkumais – paveldo transformacija, klimato kaita ir kraštovaizdžio planavimu.“

Profesorės teigimu, ne mažiau svarbi ir tarptautinio darbo patirtis. „Jie turi ne tik argumentuoti anglų kalba, bet ir sukurti nuoseklią idėjos viziją, pasitelkdami skirtingas kultūrines ir metodologines patirtis. Tai padeda pasirengti tarptautinei profesinei aplinkai.“

Anot prof. J. Audėjaičio, tokios dirbtuvės studentams augina pasitikėjimą savimi. „Mes tikrai juntame, kad nesame tie, kurie tik klauso. Esame girdimi. Supranti, kad nesi tik stebėtojas, bet ir sprendėjas.“

Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius pabrėžia, kad tai – realus prieš metus užmegztų ryšių rezultatas. „Lygiai prieš metus pasirašėme bendradarbiavimo sutartį, ir štai jau nepraėjus metams – pirmieji bendradarbiavimo pavyzdžiai.“

Pasak ambasadoriaus, jaunųjų architektų darbas tarptautinei auditorijai siunčia aiškią žinią apie Lietuvą. „Partnerystės kalba apie Lietuvą kaip apie modernią, šiuolaikišką, europietišką valstybę ir lygiavertę partnerę Prancūzijai.“ Jis priduria, kad tokiose iniciatyvose atsiskleidžia ir mūsų jaunimo potencialas. „Prancūzai labai nustemba, kokį turime aukštą lygį, stiprias institucijas, entuziastingą jaunimą ir puikius profesorius.“

Tarptautinė aplinka leidžia studentams ne tik plėtoti profesinius įgūdžius, bet ir plačiau matyti savo vietą Europoje. Nuo Baltijos iki Atlanto šiandien keliauja ne tik idėjos, kartu keliauja ir jaunoji kūrėjų karta, kuriai studijos Kaune tampa vartais į pasaulį.