Vaikų globos namų reorganizavimas apmažins su globotiniais susijusias biurokratines procedūras

„Labai džiugu, kad keičiasi visuomenės požiūris į „svetimus vaikus“, daugiau šeimų domisi galimybėmis įsivaikinti mūsų globotinius. Jei anksčiau šeimos pageidaudavo kuo mažesnio amžiaus sveikų vaikų, tai dabar daugėja atvejų, kai priimami į šeimas ir vyresni vaikai, ar turintys kokią negalią. Priimti globoti ir rūpintis vaiku norinčiųjų tik daugėja.

O tie vaikai, kurie dar laukia savo naujos šeimos, kol kas gyvena Vaikų globos namuose, tiksliau, - savivaldybei priklausančiuose butuose, kitaip vadinamuose šeiminiuose namuose, grupelėmis. Jie yra prižiūrimi, globojami Vaikų globos namų darbuotojų. Panašias socialines paslaugas bei susijusią pagalbą vaikams, likusiems be tėvų globos, teikia ir savivaldybei priklausantis vaikų gerovės centras „Pastogė“. Čia dirbamas socialinis darbas su vaiko biologine šeima, globėjais (rūpintojais), kitais teisėtais atstovais, užtikrinamas globojamų (rūpinamų) vaikų ugdymas, priežiūra, interesų atstovavimas“, - teigė J. Baltaduonytė.

Būtent jos vadovaujamas Socialinių paslaugų skyrius, gerai išanalizavęs situaciją ir įvairias, su vaikų globa susijusias aplinkybes bei atitinkamus teisinius dokumentus, parengė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą reorganizuoti Kauno savivaldybės vaikų globos namus, juos prijungiant prie Vaikų gerovės centro „Pastogė“.

Rengėjų paaiškinimu, „šiuo metu praktiškai visi vaikai, kurie iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ perkeliami į globos įstaigas (dalis grįžta į biologines šeimas, pas globėjus, rūpintojus ar kt.), patenka į Kauno savivaldybės vaikų globos namus. Dėl darbo su vaikų tėvais ir/ar jų teisėtais atstovais, šios abi įstaigos nuolatos keičiasi informacija, duomenimis. Tai apima nemažai biurokratinio administracinio darbo, užtikrinant socialinę pagalbą vaikams ir jų artimiesiems per abi įstaigas, taip pat šios įstaigos tais pačiais tikslais nuolat bendradarbiauja“.

Vietos politikų dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad Vaikų gerovės centro „Pastogė“ globos centro atestuoti darbuotojai vykdo globėjų ir įtėvių programos mokymus savivaldybės vaikų globos namų darbuotojams. Papildomai pažymėtina, kad Kauno savivaldybės vaikų globos namų pavadinimas nebeatspindi šios socialinių paslaugų įstaigos grupės šeiminių namų tikslo, ir jį jau anksčiau buvo planuojama keisti, tačiau atidėliota dėl sekančių būtinų procedūrų, t.y. pakeičiant vaiko įstatyminį atstovą ir gyvenamąją vietą teismo sprendimu.

„Mes tikrai nebandome sumažinti paslaugų apimtį, prijungdami prie „Pastogės“ Vaikų globos namus. Ne dėl tikėtinos finansinės naudos tai daroma, bet - dėl biurokratizmo mažinimo. Kauno savivaldybės vaikų globos namus prijungiant prie Vaikų gerovės centro „Pastogė“, siekiama sumažinti administracinę ir biurokratinę naštą, keičiantis informacija, duomenimis apie tą patį vaiką, jo šeimą, artimą aplinką. Siekiama sutrumpinti likusio be tėvų globos vaiko kelią nuo paėmimo iš nesaugios aplinkos iki globos įstaigos, taip sumažinant tiesiogiai su vaiku kontaktuojančių darbuotojų ratą ir kuriant artimesnį ryšį.

Reikšminga ir tai, kad per daugybę metų nemažai investuota resursų į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ pavadinimo viešinimą, dabar jis asocijuojasi su saugia vieta vaikams, globėjus (rūpintojus) vienijančia įstaiga. „Pastogė“ perims šiuo metu Kauno savivaldybės vaikų globos namų vykdomas funkcijas ir įsipareigojimus. Tai, neabejotinai, duos gerų rezultatų, - bus pagerinta socialinių paslaugų kokybė, racionaliau ir efektyviau panaudojami turimi ištekliai“, - pabrėžė Socialinių paslaugų skyriaus vedėja J. Baltaduonytė.