Kovo pabaigoje Vičiūnų mikrorajone „Kauno švara“, kartu su savivaldybės administracijos palyda ir pačiu miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, atvyko ardyti vienos pusę metro valstybinės žemės užimančios tvoros. Portalas „Kas vyksta Kaune“ sužinojo, jog mažiausiai 7 Vičiūnų gyventojai susilaukė perspėjimų dėl panašių mažareikšmių pažeidimų. Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog kovo pabaigoje „Kauno švara“ tvoros darbuotojai atvyko ardyti tvoros viename Kruonio gatvėje esančiame sklype. Šis sklypas priklauso fiziniam asmeniui, kuris dalyvavo Kauno Vičiūnų bendruomenės veikloje.
Kauno Vičiūnų bendruomenei
anksčiau pavyko sustabdyti Kauno mero Visvaldo Matijošaičio daugiabučių projektą Vičiūnuose, dėl kurio buvo inicijuotos detaliojo plano korekcijos.
Primename, jog po gyventojų kreipimosi Nacionalinė Žemės tarnyba (NŽT) panaikino anksčiau pritaikytus sutikimus nesilaikyti minimalių atstumų tarp pastatų, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) sustabdė savivaldybės išduotą statybų leidimą.
Dėl šių aplinkybių, viešojoje erdvėje neretai buvo teigiama, jog suorganizuotas tvoros nuėmimas – keršto akcija už gyventojų veiksmus. Ypač žinant, jog VTPSI nurodymu, gyventojas tvorą galėjo pašalinti iki gegužės 30 d, o už sklypo ribos esančioms tujos Kauno apylinkės teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.
Šią savaitę portalas „Kas vyksta Kaune“ sužinojo, jog mažiausiai septyni Vičiūnų gyventojai sulaukė pranešimų apie valstybinėje žemėje esančius objektus (tvoras, vartus ir t.t), kuriuos reikia pašalinti.
Portalo žiniomis, daugelis gautų laiškų yra panašūs savo turiniu, juos išsiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas – Panemunės seniūnija.
Kauno savivaldybės užsakymu naikinama tvora Vičiūnuose / Kaunas.lt nuotr.
Grasina nugriauti patys
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susipažino su vienu gyventojams atsiųstu raštu. Raštą pasirašė Šančių seniūnė Ingrida Kuktienė, atliekanti Panemunės seniūno funkcijas.
Rašte nurodoma, jog pagal Žemės įstatymo 53 str. 2 d., „savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui, neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų“.
Taip pat pagal įstatymus, gyventojai turėtų susimokėti savivaldybei sklypo sutvarkymo išlaidas – šiuos darbus Kaune atlieka „Kauno švara“.
Portalo žiniomis, šie laiškai buvo išsiuntinėti praėjusią savaitę, juose nurodoma, jog valstybinėje žemėje esančius statinius privaloma pašalinti vėliausiai iki gegužės 9 d. To nepadarius, statinių nuėmimo darbus galėtų organizuoti savivaldybė, išieškant darbų atlikimo išlaidas iš gyventojų, kurių sklype būtų atliekami darbai.
Šiuo konkrečiu atveju rašte nebuvo nurodyta, kokio dydžio valstybinės žemės plotą gyventojai užėmė savo reikmėms, tačiau prašoma, kad būtų pašalinta tvora ir keli kiti objektai.
Portalo žiniomis, daugelis šių valstybinės žemės užėmimo atvejų yra gana panašūs į anksčiau aprašytą incidentą Kruonio gatvėje – užimamas maždaug metras ar du valstybinės žemės.
Kadangi objektams pašalinti suteikta itin mažai laiko, tikėtina, jog daugelis gyventojų to padaryti nespės – galbūt prašys terminą pratęsti.
Dvigubi standartai bado akis
Plačiau su ankstesniais įvykiais nesusipažinusiems skaitytojams galėtų atrodyti, jog šiuo atveju savivaldybė tik siekia apginti viešąjį interesą. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į kelias aplinkybes.
Pirmiausia, sunku nepastebėti sutapimo laike, su anksčiau minėtomis gyventojų pastangomis stabdant statybas Vičiūnuose. Daugelis šių tvorų, medžių ar kitų statinių sklypuose atsirado ne pastaraisiais mėnesiais, o ten yra daugelį metų. Tuo gali įsitikinti ir meras, pats gyvenantis Vičiūnų mikrorajone.
Sklype esanti augmenija apie metrą išeina už sklypo ribos, tiesiai į gatvę, trukdo eismui. Antradienį atsakydamas į žurnalistų klausimus V. Matijošaitis teigė, jog išlendanti augmenija netrukdo eismui, tokių atvejų daug, o štai Kruonio g. 43 gyventojai neva piktybiškai yra užsitvėrę dalį valstybinės žemės.
„Šalia mano namų augantys medžiai netrukdo eismui. Šalia mano namų ir tarp kitų namų yra gatvė pačiame centre – pas visus yra vienodi atstumai nuo tvorų iki kelkraščio.
Skatiname, kad žmonės pasipuoštų. O čia buvo užsitvėrę dalį žemės, savavališkai. Prisisodinę medžių, tvorų, dar kažko“, – atsakė V. Matijošaitis.
Iš V. Matijošaičio sklypo išlendantys krūmai
Jei šių aplinkybių nepakaktų, portalas „Kas vyksta Kaune“ kovo 5 d.
pranešė apie akiplėšiškas nelegalias statybas pačiame Kauno centre – Kaunakiemio gatvėje.
Čia nelegaliai buvo pastatytas dviejų aukštų gyvenamasis namas – pastatas yra nežymėtas, neturi „Registrų centro“ išrašo, tačiau stovi nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Tikėtina, jog gyvenamasis pastatas buvo pastatytas nugriovus sandėliuką.
Portalo žurnalistai kreipėsi į savivaldybę, tačiau tik pavyko sužinoti, jog savivaldybė nieko apie čia įvykusias nelegalias statybas nežino. Nors būtent savivaldybė turėtų imtis veiksmų – kadangi statyboms suėjęs senaties terminas, statybų inspekcija yra bejėgė.
Savivaldybė šiuo atveju galėtų arba kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą, arba suformuoti valstybinės žemės sklypą. Paprastai šį procesą atlieka Miesto planavimo ir architektūros skyrius, kuriame pastaruoju metu netrūko permainų.
Suformavus sklypą, pastato savininkai turėtų įteisinti nelegaliai sklype pastatytą gyvenamąjį namą, ko padaryti greičiausiai nepavyktų.