Sprendimas dėl gimdymo namų Kaune skaldo visuomenę – vieni skaičiuoja nuostolius, kiti pabrėžia unikalumą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninei dėl finansinių nuostolių ir mažėjančio gimstamumo planuojant uždaryti Krikščioniškuosius gimdymo namus, tokio sprendimo kritikai pabrėžia įstaigos unikalumą ir ragina ieškoti kitų sprendimų.

„Sprendimas tikrai nėra skubotas, nes tas finansinio neigiamo rezultato kreives jau stebime kelerius metus. Čia yra kelerių metų rezultatas, kuris rodo, kad visos akušerijos ginekologijos veiklos finansinis neigiamas rezultatas, deja, bet gilėja“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė Diana Žaliaduonytė.

Jos pateiktais duomenimis, akušerijos ginekologijos padalinio Josvainių gatvėje pajamos sudaro apie 2,8 mln. eurų, tuo metu darbo užmokesčio sąnaudos siekia 3,2 mln. eurų, bendros – apie 4,5 mln. eurų. Krikščioniškųjų gimdymo namų pajamos yra apie 2 mln. eurų, darbo užmokesčiui skiriama 2,7 mln. eurų, o bendros sąnaudos siekia apie 3,7 mln. eurų.

Ligoninės direktorė pabrėžė, kad nepaisant atvykstančių gimdyvių skaičiaus, įstaigoje turi būti išlaikyta didelė specialistų komanda, kurią sudaro: du gydytojai akušeriai-ginekologai, trys akušeriai, gydytojas neonatologas, neonatologijos slaugytojas, du slaugytojo padėjėjai, gydytojas anesteziologas, anesteziologijos slaugytojas, operacinės slaugytojas.

Paros nepertraukiamo darbo užtikrinimui reikalinga mažiausiai 37,9 etato.

„Esam suskaičiavę, kad minimalios akušerijos komandos dvylikos mėnesių darbo užmokesčio fondas sudaro beveik 2 mln. eurų“, – teigė D. Žaliaduonytė.

Be to, ligoninės direktorės pateiktais duomenimis, Lietuvoje nuo 2021 iki 2025 metų trečdaliu sumažėjo gimdymų skaičius, Kauno ligoninėje – apie 20–25 procentais.

2021 metais Akušerijos ginekologijos skyriuje Josvainių gatvėje priimta 1,1 tūkst. gimdymų, 2025 metais – 935. Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose atitinkamai 930 ir 656 gimdymai.

Pertvarka gimdymo namuose numatoma nuo rugsėjo. Iki tol bus tęsiamos visos veiklos: gimdymai, ginekologinės operacijos, konsultacijos nėščiosioms bei ginekologinėms pacientėms, veiks akušerijos dienos stacionaras, baseinas, bus tęsiama nėščiųjų edukacija.

Šiuo metu akušerijos ginekologijos paslaugos Kauno ligoninėje teikiamos dviejuose padaliniuose – Akušerijos ginekologijos skyriuje Josvainių gatvėje ir planuojamuose uždaryti Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose Miško gatvėje.

BNS rašė, kad pernai buvo uždaryti Prano Mažylio gimdymo namai, jų veiklą integravus į minėtas dvi įstaigas.

Uždarius Krikščioniškuosius gimdymo namus, anot D. Žaliaduonytės, esama infrastruktūra bus pritaikyta kitiems aktualiems poreikiams: čia liks dienos ginekologijos centras, bus teikiamos ambulatorinės paslaugos, plėtojamos reabilitacijos paslaugos.

Dalis specialistų bus integruoti į akušerijos ir ginekologijos veiklą centriniame dalinyje, daliai specialistų bus sudarytos sąlygos tęsti darbą padalinyje Miško gatvėje. Šiuo metu nustatytas dešimties slaugytojų, akušerių etatų perteklius bei 15 gydytojų.

„Žinant kolektyvą, (...) vidutinį jų amžių, šiai dienai negalėčiau pasakyti, kad jos visos bus perteklinės, nes tikrai yra tikimybė, kad dalis darbuotojų visgi nuspręs nutraukti darbo santykius pasinaudodami reorganizacija“, – sakė D. Žaliaduonytė.

Be to, iki rugsėjo mėnesio centriniame padalinyje planuojami atnaujinimai, kad aplinka taptų jaukesnė ir labiau pritaikyta šeimoms, siekiant išlaikyti gimdymo namams būdingą atmosferą.

Iniciatyvos „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ įkūrėja Jarūnė Rimavičė į sprendimų priėmėjus kreipėsi su prašymu stabdyti uždarymo procesą ir „sudaryti darbo grupę iš sprendimų priėmėjų, ekspertų bei visuomenės atstovų, kuri įvertintų visas alternatyvas, finansinį modelį ir ilgalaikes pasekmes šeimoms bei valstybei“.

„Uždaromas ne paprastas ligoninės padalinys, o naikinamas gimdymo priežiūros modelis. (...) Kauno krikščioniškieji gimdymo namai yra vienintelė tokia likusi Lietuvoje mažos rizikos gimdymo alternatyva“, – kalbėjo J. Rimavičė.

„Tai yra tarpinis modelis tarp gimdymo namuose ir gimdymo ligoninės stacionare ir tokio tipo įstaigos yra skatinamos ir visiškai veikia išsivysčiusiose šalyse. Jeigu Lietuvoje tokio modelio nebeliks, šeimoms paliekami tik kraštutinumai: gimdymas namie ir gimdymas ligoninės stacionare“, – teigė ji.

Iniciatyvos parengtą peticiją dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo iki šiol pasirašė virš 8 tūkst. žmonių.

Be to, anot iniciatyvos atstovės, sprendimas uždaryti gimdymo namus – skubotas.

„Prano Mažylio gimdymo namai (...) buvo uždaryti tiktai 2025 metų spalį. Tai reiškia, kad dar net nebuvo pakankamai laiko pamatyti, kaip realiai po šito uždarymo pasiskirstys gimdyvių srautai ir ar likę padaliniai gali juos kokybiškai atliepti“, – teigė J. Rimavičė.

Prieš įstaigos uždarymą pasisakiusios visuomeninių šeimos, tėvų bei moterų teises ginančių centrų ir asociacijų atstovės taip pat pabrėžė Krikščioniškųjų gimdymo namų palaikomas vertybes, užtikrinamą gimdyvių saugumą bei kėlė klausimą, ar perkėlus paslaugas į centrinį filialą bus išsaugotos specifinės personalo kompetencijos, pavyzdžiui, patirtis priimant gimdymus į vandenį.

Kauno perinatologijos centro vadovas, akušerijos ginekologijos klinikos vadovas, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narys Mindaugas Kliučinskas nerimaujančią bendruomenę perkėlimo metu kvietė prisidėti prie jo kokybės užtikrinimo.

„Noriu kviesti visą tą bendruomenę, kuri tikrai sąmoningai, tikrai atsakingai sukūrė Krikščioniškuose (gimdymo namuose – BNS) tą atmosferą – labai kviečiu tą daryti ir kitose ligoninėse“, – sakė M. Kliučinskas.

„Esu gimdymo skyriaus vadovas 18–19 metų, visas šitas organizacijas kviesdavau ir sakydavau: ateikite dūlų organizacijos, kiekvienoje ligoninėje turime sukurti tą atmosferą, tą gerumą, kad visos moterys tiek Šiauliuose, tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, tiek Kaune gautų ne tiktai profesionalią pagalbą, bet ir empatiją, gerą emocinę pagalbą“, – kalbėjo jis.

Privati moterų ligoninė pradėjo veikti 1926 metais, dabartinis vardas jai suteiktas 1994 metais. 2018-aisiais atlikta kapitalinė įstaigos renovacija.