Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį pritarė priedangų finansavimo programos pakeitimui, sudarant galimybę lėšų prašyti nevalstybinėms ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigoms.
Kaip pranešė savivaldybė, taip siekiama užtikrinti didesnį vaikų, pedagogų ir kitų darbuotojų saugumą galimų ekstremaliųjų situacijų ar karinės grėsmės atveju.
Priedangų įrengimo programos pakeitimams antradienį bendru sutarimu pritarė Kauno miesto taryba.
Atnaujinta programa leis finansavimu priedangoms pasinaudoti ir Kaune veikiančių nevalstybinių įstaigų filialams bei padaliniams. Pasak miesto, taip sudaromos galimybės stiprinti civilinę saugą nepriklausomai nuo švietimo įstaigos nuosavybės formos.
Kartu patikslintas finansuojamų priemonių sąrašas, aiškiau apibrėžtos programos įgyvendinimo sąlygos. Pakeitimais miestas nurodo siekiantis užtikrinti skaidrų, objektyvų ir racionalų savivaldybės lėšų panaudojimą.
Plečiantis programos apimčiai, jos pavadinimas pakeistas į Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo pastatuose programą. Papildomų savivaldybės biudžeto lėšų šiems pakeitimams nenumatyta.
2024 metais patvirtintos programos finansavimu iki šiol galėjo pasinaudoti tik daugiabučių namų gyventojai.
Miestas pagal programą finansuoja patalpų pritaikymo darbus – nuo konstrukcijų stiprinimo, avarinių išėjimų įrengimo iki vėdinimo, atsarginio elektros tiekimo, geriamojo vandens ir nuotekų sistemų, pritaikymo riboto judumo žmonėms.
Vienam projektui skiriama suma nefiksuota – savivaldybės
finansavimas gali padengti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, įskaitant projektavimą, techninę priežiūrą ir priedangos įrengimą.
Kasmet programai iš miesto biudžeto skiriama po 100 tūkst. eurų.
Pernai kovą tvirtinant finansavimą priedangoms trijuose daugiabučiuose, Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė teigė, kad, nepaisant programos viešinimo, pasigendama gyventojų aktyvumo joje dalyvauti.
Vidaus reikalų ministerijos pernykščiais duomenimis, Lietuvoje buvo 6,4 tūkst. priedangų, kuriose oro pavojaus atveju laikiną prieglobstį rastų 54 proc. arba 1,5 mln. šalies gyventojų.
Kaune priedangų tuomet užteko 40 proc. gyventojų. Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc., o rajonų savivaldybėse – 40 proc. gyventojų.