Po renginių Kauno „Žalgirio“ arenoje laukiančiam transportui numatė ypatingą vietą

Savivaldybė apskaičiavo, kad priešais „Žalgirio“ areną, už gatvės esančioje 6400 kv. metrų ploto teritorijoje galėtų tilpti iki 20 autobusų, kurie po renginių galėtų išvežioti žmones. Šiuo metu specialūs viešojo transporto autobusai po renginių sustoja Karaliaus Mindaugo prospekte.

„Visas transportas išvažiuoja tik tada, kai išeina žmonės, bet laukti tikrai nepatogu. Tikrai būtų patogiau pereiti gatvę, įsėsti ir kuo greičiau bet kuria kryptimi išvykti iš arenos, iš renginio“, – pristatydamas klausimą taryboje kalbėjo savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Pasak savivaldybės, renginių pabaigos laukiantys autobusai stovi miesto centro gatvėse ir trukdo eismui bei prisideda prie transporto spūsčių formavimosi.

O štai apleistame sklype Kaunakiemio gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankirtoje jie galėtų patogiai laukti keleivių. Stovėti šioje vietoje galėtų ir užsakyti, iš kitų miestų žmones atvežę autobusai.

Vis dėlto opozicijos lyderio konservatoriaus Pauliaus Lukševičiaus šie argumentai neįtikino. Jis pastebėjo, kad, norėdami pasiekti autobusų aikštelę, žmonės turėtų kirsti Karaliaus Mindaugo prospektą ir dėl to sudarytų transporto spūstis, be to, nebūtų saugu.

„Trukdymas yra vien tai, kad masė žmonių turės pereiti į kitą gatvės pusę. Bus reikalingas ir policijos reguliavimas, ir t. t.“, – tarybos posėdyje kalbėjo jis.

P. Lukševičius taip pat stebėjosi, kad savivaldybė, anksčiau kalbėjusi, esą, papildomų stovėjimo vietų miesto centre nereikia, dabar iš esmės keičia poziciją.

Valstybei priklausantis sklypas adresu Karaliaus Mindaugo pr. 52, savivaldybės duomenimis, yra išnuomotas privatiems savininkams, bet šiuo metu vyksta procesai dėl nuomos sutarties nutraukimo.

„Nacionalinė žemės tarnyba yra inicijavusi nuomos sutarties nutraukimą. Žemė yra valstybinė. Įmonė valdo statinių likučius. Turbūt visi mes puikiai žinome tą vietą. Viskas iš esmės yra nugriuvę. Likusi viena paremta siena. Tą sieną valdanti įmonė bando išsaugoti ir valdyti visą valstybinės žemės sklypą – 68 arus“, – situaciją nupasakojo posėdyje dalyvavęs administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Pasak jo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) jau kelerius metus siekia nutraukti nuomos sutartį ir dėl to bylinėjasi su sklypo nuomininkais.

Tačiau P. Lukševičius ragino klausimą išbraukti iš darbotvarkės arba jam nepritarti, kadangi bendrovės, kuri valdo sklypą, atstovai nieko nežino apie su juo susijusį savivaldybės planą.

„Susisiekus su įmonės, kuri valdo šitą aikštelę, vienais iš vadovų, buvo gauta informacija, kad vis dėlto nei NŽT, nei savivaldybė nenori sudaryti su jais taikos sutarties. Savivaldybė netvirtina statybų leidimo, be to, yra labai daug klausimų, nes akcininkai, valdybos nariai nežino apie šį jūsų pateiktą ir svarstomą variantą“, – kalbėjo opozicijos lyderis, stebėdamasis, kad sprendimas priimamas be derybų.

Posėdžiui pirmininkavęs tarybos narys Simas Sirtautas savo ruožtu priminė, kad darbotvarkei, kurioje numatytas ir šis klausimas, posėdžio pradžioje buvo pritarta bendru sutarimu.

„Įdomu, kieno interesai čia skamba, bet matysime, kaip bus fainai naudotis mieste“, – replikavo atostogaujantį merą per posėdį pavadavęs politikas.

Karaliaus Mindaugo ir Kaunakiemio gatvių sankirtoje esančiame sklype, kuriame planuojama aikštelė autobusams, yra išlikęs Tilmansų metalo fabriko darbininkų klubo pastato fasadas.

Sprendimo aiškinamajame rašte savivaldybė nurodo, kad šis kultūros paveldo objektas šiuo metu yra apleistas, jo būklė bloga.

„Statinį perėmus Kauno miesto savivaldybei, būtų parengtas kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų projektas ir atlikti restauravimo darbai“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Kaip skelbiama Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių registre, pastatas buvo pastatytas XIX a. pab. ir jame veikė darbininkų valgykla.

„Iš pradžių tai buvo vieno aukšto pastatas su sale, kurioje buvo rengiami koncertai, spektakliai, poilsio vakarai, skaitomos paskaitos, veikė mokykla darbininkams. Pastate 1906 m. pradėjo veiklą „Saulės“ draugijos mokytojų kursai – pirmoji Kaune lietuviška aukštesnio mokslo įstaiga“, – nurodoma aprašyme.

Čia veikė ir minėtos draugijos įsteigta Karmelitų pradžios mokykla, kurioje mokėsi daugiausia Tilmansų gamyklos darbininkų vaikai. Iki 1909 m. Tilmansai prie valgyklos pristatė pastatą, vadintą „Tilmansų teatru“ ir iki Pirmojo pasaulinio karo buvusį populiaria kultūrinių renginių vieta.

Per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjęs pastatas 1916 m. buvo suremontuotas ir vėl naudotas kaip teatro ir koncertų salė. Įvairi kultūrinė veikla čia vyko ir tarpukariu bei sovietmečiu.

2007 m. buvusio fabriko pastatus įsigijo privati uždaroji bendrovė. Šiuo metu teatro pastatas yra apleistas ir nugriuvęs – išlikusi tik palei Kaunakiemio gatvę einanti fasado siena.