Naujas kūrinys Vienybės aikštėje įamžino tris Kauno istorijos laikotarpius

Per trejus metus UAB „Metalo formos“ ir Vyčio paramos fondo iniciatyva sukurtas kūrinių triptikas tapo nauju istorijos ir kultūros akcentu mieste. Kompoziciją sudaro apie 2 tūkst. detalių – figūrų, pastatų, technikos elementų – sujungtų „lego“ principu į vientisus vaizdus.

Pirmojo bareljefo idėją įkvėpė 1812 m. Napoleono Bonaparto laiškas, rašytas Kaune ir vėliau parduotas Paryžiaus aukcione. Jis tapo pagrindu kūriniu, pasakojančiu Napoleono Didžiosios armijos žygį per miestą.

„Vienas žmogus labai daug prisidėjęs prie Kauno reklamos ir nėra gavęs Santakos ordino. Galima būtų įteikti jam, tiesa – po mirties. Tai Napoleonas Bonapartas I, labai mylėjęs Kauną. Nors praleido mieste tik 4 dienas, čia parašė 22 žinomus laiškus – visuose gyrė Kauną. Iš viso Kauno vardas paminėtas 155 dokumentuose, tuo tarpu Lietuva – du kartus mažiau“, – apie pirmojo bareljefo idėjos atsiradimą ir inspiraciją pasakojo akcento iniciatorius, Vyčio paramos fondo direktorius Vilius Kavaliauskas.

Vėliau projektas išsiplėtė – bronzinėse plokštėse atvaizduoti ir Kauno įkūrimo, ir Laikinosios sostinės laikai. Pastarajam laikotarpiui skirta ypač daug dėmesio – kūrėjai derino detales pagal UNESCO modernistinės architektūros kriterijus.

„Panaudojome savo technologijas ir patirtį, sujungėme daugelio meistrų darbus. Tai savotiška mūsų anksčiau kurtų LDK istorinių vaizdų tąsa“, – teigė projekto autorius, įmonės „Metalo formos“ vadovas Antanas Vaičekauskas.

Kūrėjų teigimu, bronzinės plokštės veikia tarsi vizualūs gidai po Kauno istoriją. Jose telpa ne visi svarbūs įvykiai ir asmenybės, todėl kūrinys kviečia pasidomėti plačiau.

Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas Jazavita sako, kad sunkiausia buvo išrinkti asmenybes, labiausiai prisidėjusias prie miesto raidos. Tarp pavaizduotų – signataras ir burmistras Jonas Vileišis, ANBO lėktuvas, simbolizuojantis generolą Antaną Gustaitį, ir modernistiniai pastatai, atspindintys tarpukario architektus.

Senajam Kaunui skirta plokštė paremta Tomašo Makovskio 1600 m. graviūra – joje galima atpažinti miesto žengimą į Hanzos sąjungą, pirmuosius laivus ir net sparnuotąjį husarą.

Projektą finansavo Kauno miesto savivaldybės programa „Kauno akcentai“. Prie kūrinio dirbo devyni skulptoriai ir trys 3D dizaineriai.