Gyventojų ir baro savininkų sankirta – savivaldybei pralaimėjus teisme, ugnis neužgeso

Apie šalia Kalniečių parko adresu P. Lukšio g. 60 veikiantį barą „Žarija“ portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė gerokai anksčiau – dar 2018 m. Vėl iš naujo pasidomėti sankirta tarp šio baro ir aplinkinių namų gyventojų interesų paskatino šalia baro gyvenančios moters kreipimasis į portalą.

Gyventoja pasakojo, jog baro lankytojai kelia didelį triukšmą, trukdo gyventojams ramiai miegoti. Savo ruožtu gyventojai rinko parašus, kuriuos perdavė savivaldybei.

„Ten dirba kiaurą parą. Tai įsivaizduokite, kas ten vyksta vakarais. Žiemą tai dar langai uždaryti, bet vasarą aplinkiniai namai kenčia. Mes rašėme, rinkome parašus, savivaldybei buvo perduoti pareiškimai su mūsų visų parašais. Galbūt ir kiti namai tai padarė, šito nežinau“, – pasakojo gyventoja, kuri paprašė jos tapatybės neatskleisti.

P. Plechavičiaus g. esančiame bute gyvenanti moteris pasakojo, jog savivaldybė laikinai buvo apribojusi šio baro veiklą, tačiau vėliau savivaldybė pralaimėjo teisme, ir vėl viskas grįžo į senas vėžes.

Gyventoja pasakojo, jog problemos čia tęsiasi daug metų – dar tada, kai miesto mero pareigas ėjo konservatorius Andrius Kupčinskas. Pasikeitus merui, P. Plechavičiaus g. gyvenantys kauniečiai tikėjosi ir problemos sprendimo, tačiau savivaldybės pastangos buvo bevaisės.

„Savivaldybė kažkaip ten juos uždarė. Bet jie padavė į teismą ir teismas bylą išnagrinėjo jų naudai. Ten ir buriuojasi, rėkauja, ištisą naktį. Tiesiai prieš žmonių langus, o ten vien miegamieji butai.

Mes kovojame, bet paskui pamatėme, kad net ir savivaldybė negali problemos išspręsti“, – apgailestavo skaitytoja.

Anot skaitytojos, visą naktį veikęs baras pritraukdavo specifinį kontingentą, dėl kurio aplinkinių namų gyventojai jausdavosi nesaugiai.

„Žiauru iš tikrųjų. Ir nesaugu vaikščioti. Visokių ten stovi. Baisiausia, kad prekiaudavo kiaurą parą. Ten dabar antri metai padarė terasą, tai jie lauke sėdi“, – perspėjo Plechavičiaus g. gyvenanti skaitytoja.

Gretimų namų gyventojai kreipdavosi į policiją, tačiau policija atvažiavusi, patikrinusi aplinkybes ir įspėjusi baro savininkus, išvažiuodavo.

„Nebent būna susimuša, tada policija ilgiau užtrukdavo.(...)

Visko ten būdavo. Girti žmonės juk. Anksčiau mes nuolat naktį skambindavome policijai“, – teigė moteris.

Galiausiai, skaitytoja liudijo, jog nors teoriškai baras prekiauja alkoholiu tik vietoje, realybėje šis baras veikia labiau kaip parduotuvė.

„Gerti jie gali tik viduje, bet išsinešimui jie negali duoti alkoholio. Mašinos net nestoja prie tos kavinės – stoja prie mūsų namų, išlipa, nubėga ir grįžta. Mes tai pastoviai matome.

Jau visas miestas žino, ypač tie, kurie naktį mėgsta išgerti“, – pasakojo vieno P. Plechavičiaus g. esančio namo gyventoja.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/05/09/112/atsiles-oras-dziugina-ne-visus-kaunieciai-vel-priversti-naktimis-klausytis-girtu-kalbu/

Baras „Žarija“ priklauso bendrovei UAB „VKA paslaugos“.

Registrų centro duomenimis, ši įmonė buvo įsteigta dar 2013 m., tiesa, tuo metu veikė kaip Mažoji Bendrija (MB). Tų pačių metų kovo 27 d. MB „VKA paslaugos“ buvo išduota licencija verstis alkoholio prekyba.

MB (o vėliau ir bendrovę) tuo metu valdė dvi akcininkės – Vaida Žigutienė ir Elvyra Justinavičienė. Nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki dabar bendrovę valdo tik E. Justinavičienė.

Reaguodama į gyventojų skundus, 2017 m. savivaldybės taryba buvo apribojusi baro darbo laiką, alkoholį leista prekiauti vos keturias valandas, nuo 10 iki 14 val.

Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas (dabar – Regionų administracinio teismo Kauno rūmai) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu tarybos sprendimą panaikino.

Nepalankų teismo sprendimą savivaldybė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), tačiau kol buvo nagrinėjama byla, teismas įmonės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido alkoholiu prekiauti visą parą.

Po paskutinės publikacijos praėjus šešeriems metams, šioje istorijoje buvo padėtas paskutinis taškas.

Mat LVAT 2019 m. spalio 23 d. išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir neskundžiama teismo nutartimi nusprendė žemesnės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą – savivaldybės pritaikytas darbo laiko apribojimas buvo neteisėtas.

Apeliaciniame skunde Kauno miesto savivaldybės taryba išdėstė panašius argumentus, kaip ir gyventojai – esą bendrovė, prisidengdama viešojo maitinimo įmonės statusu, „faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui“.

„Bendrovės skatinama greito vartojimo kultūra pritraukia atitinkamą klientų kontingentą, kuris nesugeba vartoti saikingai ir kultūringai. Tai dažnai būna priklausomybę nuo alkoholio turintys asmenys, kurie, žinodami kur bet kuriuo paros metu įsigyti alkoholinius gėrimus, ima būriuotis aplink esančių namų kiemuose, juose dergti ir triukšmauti“, – teismo nutartyje reziumuojami savivaldybės tarybos argumentai.

Savo ruožtu bendrovė pabrėžė, jog įvestas prekybos alkoholiu laikas darė didelius nuostolius bendrovei, be to yra „akivaizdžiai neteisėtas“ ir „neadekvačiai riboja“ pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą.

Teismas nustatė, jog savivaldybė tinkamai neinformavo baro savininkų apie numatomus ribojimus, nesudarė galimybės jiems pasiruošti, nesudarė galimybės būti išklausytiems.

„Pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančioje kavinėje nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjui.

Teismo vertinimu, priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, realiai nesudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos sprendimo priėmimui“, – rašoma savivaldybei nepalankioje teismo nutartyje.

Galiausiai, teisėjų kolegija konstatavo, jog savivaldybei nepavyko surinkti pakankamai faktinių įrodymų – esą grėsmė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai grindžiama tik abstrakčiomis frazėmis.

„Iš byloje surinktų duomenų taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo (prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apriboti būtent nuo 14 val. iki 10 val.) priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu“, – konstatavo teisėjų kolegija.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo Kauno apskrities VPK, kiek gi buvo gauta pranešimų adresu P. Lukšio g. 60. Policijos pateiktais duomenimis, nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki šių metų kovo vidurio buvo gauta keli šimtai pranešimų, tačiau policijos pareigūnai pastebi, kad šioje vietoje – kur kas ramiau nei būdavo anksčiau.

„Laikotarpiu nuo 2024 metų sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 18 d. minimu adresu (kalbame ne apie kavinę, o apie pastatą, jo prieigas, netoliese esančias teritorijas) registruota daugiau nei 300 įvairiausių pranešimų.

Daugiausiai jų susiję su eismo saugumo, KET pažeidimais bei rastais/ pamestais daiktais. Kalbant apie triukšmą, konfliktus, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje minimu laikotarpiu tokių pranešimų gauta 4 dešimtys“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyris.

Subjektyviai įvertinti baro keliamą triukšmą nusprendė ir portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas. Nuvykus ketvirtadienio vakarą (apie 22 valandą), baras jau nebedirbo. Tiesa, pavyko sutikti šalia baro patruliuojantį policijos automobilį.

Paklausus pareigūnų, ar atvyko gavę iškvietimą, šie atsakė neigiamai. Bet pareigūnai teigė, jog ši vieta yra gana „problemiška“, tačiau anot pareigūno, taip jau yra daug metų ir tokia aplinkybė nėra susijusi su baro veikla.

Anot pareigūnų, iškvietimų šiuo adresu kur kas daugiau pasitaikydavo ankstesniais metais, tuomet būdavo ir muštynių. O dabar esą yra ramiau.

Panašiu laiku aplankius barą penktadienį, baras dirbo, bet didelio triukšmo pastebėti neteko – bare tuo metu buvo vos keli lankytojai.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė ir su barą „Žarija“ valdančios bendrovės UAB „VKA paslaugos“ savininke E. Justinavičiene. Pirmiausia ji pabrėžė, jog baras naktimis nebedirba – užsidaro 22 valandą.

Anot savininkės, triukšmą anksčiau keldavo ne veikiantis baras, o šalimais gyvenantys benamiai.

„Pas mus yra apsaugos darbuotojai, kai dirbome naktimis. Jie prižiūrėdavo tvarką viduje ir išorėje – tikrai nebuvo to triukšmo. Daug to triukšmo sukeldavo benamė, kuri šalimais gyveno – bet dabar ji yra patalpinta į globos namus, nesirenka benamiai. Bet žinote, ant benamių nerašys gyventojai skundų – tik ant mūsų. (...)

Už mūsų tvorelės benamė moteris gyveno 20 metų – būdavo baliai-festivaliai. To triukšmo tikrai sukeldavo“, – pasakojo baro savininkė.

E. Justinavičienė taip pat pabrėžė, jog per daugelį metų pasikeitė gyventojų įpročiai. Daugelis gyventojų nebemato prasmės naktį alkoholį pirkti bare ar kavinėje.

„Mes išpilstome į tarą naudojimui vietoje. O šiaip yra pasikeitę gyventojų įpročiai – jiems nereikia važiuoti iki barų ir pirkti alkoholį. Yra taksistai, kurie prekiauja, yra paslaugos internete. Tikrai dabar žmonės nevažiuoja pirkti alkoholio į kavines, kurios dirba naktimis – net nežinau, kurios šiomis dienomis visą naktį ir dirba“, – teigė E. Justinavičienė.

„Barai užsidaro, kavinės užsidaro, laikai yra pasikeitę. Tie skundai veltui rašomi.

Lankytojų nėra, žmonės pinigų neturi“, – reziumavo pašnekovė.

Advokatas ir Viešojo intereso gynimo fondo vadovas Saulius Dambrauskas stebėjosi, jog savivaldybė apribojusi prekybą vėliau sugebėjo pralaimėti teisme – pasak advokato, tikriausiai savivaldybės taryba ir nebuvo labai suinteresuota pergale teisme, į bylą pažiūrėjo pro pirštus.

„Aš tik stebiuosi vienu dalyku – jei savivaldybė buvo apribojusi prekybos alkoholiu laiką, kaip jie sugebėjo pralaimėti tokią bylą? Gal ir nelabai norėjo laimėti šią bylą?“, – svarstė S. Dambrauskas.

Anot advokato, gyventojai galėtų bandyti teikti vadinamąjį negatorinį ieškinį – tokiu atveju gretimų namų gyventojai, turintys nuosavybę, teisme bandytų įrodyti, jog jiems trukdoma naudotis jų turtu.

„Bjauriausia dalis – kas taps ieškovu? Jie (gyventojai, aut. pastaba) turi įrodyti, kad šalia gyvena, kad keliamas triukšmas. Jie gali per nuosavybės gynimo prizmę žiūrėti – tai yra vadinamasis negatorinis ieškinys. Kada pavyzdžiui kažkas triukšmą kelia, arba užstato kelią“, – paaiškino advokatas.

S. Dambrauskas pabrėžia, jog nors ši konkreti byla gali atrodyti menkos reikšmės, vėliau kitų bylų nagrinėjimo metu, teismas gali remtis kad ir minėtos bylos nutartimi, priimant gyventojams nepalankius sprendimus.

„Kas yra teismo priimta ir konstatuota, kiti teismai gali tuo spekuliatyviai naudotis. Po to sakyti, kad teismas anksčiau yra atmetęs panašų ieškinį ir panašiai“, – pastebi Viešojo intereso gynimo fondo vadovas.