Forume apie gynybos pramonę ir inovacijas – perspėjimai apie būtinybę mokytis iš Ukrainos

Renginio iniciatorius ir globėjas, Europos Parlamento narys dr. Paulius Saudargas teigė, kad Europa išmoko pamokas ir pristatė finansinius mechanizmus investicijoms į gynybą, Pasak jo, Lietuva privalo aktyviai tuo pasinaudoti, o Kaunas turi daug proveržio galimybių.

„Ar Europa jau atsibudo? Bent jau stojasi ant kojų ir svarsto, ką daryti. Skiriami 800 mlrd. Eurų gynybai, jie jau pastatyti ant stalo, tad turime galvoti, kaip pasinaudoti tomis lėšomis. Kaune esantys mokslas ir pramonė turi potencialą sukurti ir gaminti tai, ko reikia gynybai“, - kalbėjo P. Saudargas.

TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkas Paulius Lukševičius pabrėžė, kad mokslo ir pramonės santalka yra vienas svarbiausių gynybos elementų, o vietinė pramonė ir mokslas turi unikalų potencialą tapti šios strategijos varikliu.

Pirmoji forumo dalis, moderuojama Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, buvo skirta diskusijoms apie tai, kokių technologijų reikia šiuolaikinei gynybai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Laurynas Kasčiūnas sakė, kad šiuo metu dar nesame prisitaikę prie karybos transformacijos.

„NATO koncepcijos vertos būti peržiūrimos. Neseni įvykiai Lenkijoje parodė, kaip nesame pasirengę. Ir turime suprasti, kad kai kuriuos gynybos elementus turėsime pasigaminti patys“, - pažymėjo L. Kasčiūnas.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis sakė, kad Lietuvoje vis dar tikimasi, kad priešas mus pultų 2022 metų kariuomene. „Šauliams didžiausia inovacija būtų galimybė telefono ekrane kelių kilometrų spinduliu sekti priešo judėjimą“, - kalbėjo L. Idzelis.

Ukrainos karo dalyvis išminuotojas Rimas Armaitis pasidalino patirtimi iš fronto. „Viename kvadratiniame kilometre – tūkstantis minų. Ukraina kasdien paleidžia apie 1500 dronų, Rusija – apie 5000. Dronų reikalingumo neįmanome pervertinti“, - sakė R. Armaitis.

Ukrainos karo dalyvis dronų operatorius Arūnas Kumpis pažymėjo, kad turime mokytis iš ukrainiečių. „Tai, ką NATO trunka pakeisti dvejus metus, ukrainiečiai padaro per dvi savaites. Nes mirtis yra geriausia mokytoja. Kol kas esame atsilikę nuo ukrainiečių šviesmečiais“, - kalbėjo A. Kumpis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja dr. Gintarė Skaistė pabrėžė finansavimo tvarumo svarbą. „Panašu, kad Lietuva ilgai turės kasmet skirti apie 5 proc. BVP, tad būtina rasti ir užtikrinti tvarius finansavimo šaltinius“, - sakė G. Skaistė.

Antroje forumo dalyje kalbėta apie Lietuvos ir Kauno pramonės potencialą. Ją moderavo Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas.

Šioje diskusijoje dalyvavo KTU rektorius profesorius Eugenijus Valatka akcentavo, KTU universitete atliekami visi reikalingi fundamentiniai tyrimai, bet reikalingas bendras politikos tęstinumas mokslo, pramonės verslo ir valdžios bendrame darbe.

Kauno mokslo ir technologijų parko vadovas Paulius Nezabitauskas kalbėjo apie jau keletą metų rengiamus hakatonus, kurių metų verslas siūlo savo idėjas gynybos pramonei. Startuoliai nuolat kuria inovatyvias technologijas, jos testuojamos. Jis informavo, kad spalio 10–12 d. Kaune Santakos slėnyje vyks naujas hakatonas „Ugninis skydas: misija DI 2025“.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robert Juodka pasidalino patirtimi apie naujausias inovatyvių ginklų technologijas. Anot jo, visas NATO nėra pasirengęs atremti naujų iššūkių ir dronų atakoms, kurias patiria pastaruoju metu. Šiuo metu NATO taikomos priemonės yra per brangios.

Lietuvos inžinierinės pramonės asociacijos viceprezidentas Andrius Vilkauskas sakė, kad šiuolaikiniame kare svarbu gynybinių sistemų visuma, siekiant efektyviai pasipriešinti. Pasak jo, mokslas ir pramonė, suprasdami tai, juda šia linkme.

Pramonės ir prekybos amatų rūmų viceprezidentas Vydas Damalakas akcentavo, kad kiekvienas verslas turi žinoti, kaip jis tęs savo veiklą suirutės ar karo atveju. Kol kas trūksta koordinacijos apjungiant ir įveiklinant verslus, nes verslas galvoja apie ateitį ir yra pasiruošęs persiorientuoti ir veikti toliau.

Jį papildė bendrovės „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas pažymėdamas, kad kiekvienas verslas karo metu gali tapti ginklu, aiškiai žinodamas savo vietą. Jo verslas padeda Ukrainai ir tai daro labai tikslingai, jau dabar labai aiškiai žinodami savo veiksmus kaip gali būti naudingi nutikus dienai X.

Forumo idėjas reziumavęs P. Lukševičius sakė, kad TS-LKD Kauno skyrių sueiga turi ambiciją, kad tokia konferencija taptų kasmetine. „Miunchenas turi saugumo forumą, kodėl Kaunas negali turėti panašaus renginio? Galime imtis šios užduoties“, - sakė P. Lukševičius.

P. Saudargas forumo pabaigoje akcentavo, kad Europos ekonominis, gamybinis potencialas yra didelis. „Europa turi persiorientuoti į gynybos pramonę, pradėti gaminti daugiau ir inovatyvesnę produkciją gynybai bei padėti Ukrainai žymiai daugiau“, - kalbėjo P. Saudargas.