Žurnalistų sąjungos vadovas nesureikšmina dalies narių pasitraukimo: ateinančių yra daugiau

Daliai žurnalistų pasitraukus iš Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), pastarosios pirmininkas Audrys Antanaitis teigia to nesureikšminantis, nes organizacijos gretos nuolat didėja.

„Linkiu tik sėkmės, kadangi mūsų sąjunga yra didelė, tarp beveik pusės tūkstančio žmonių nuolat kažkas išeina, nuolat kažkas ateina. Ateinančių yra daugiau negu išeinančių. (...) Jeigu žmonės, mūsų nariai mano, kad gali save realizuoti kitose organizacijose, aš sakau: „padėk, Dieve“ ir linkiu jiems kuo didžiausios sėkmės“, – BNS penktadienį sakė A. Antanaitis.

Jis patikslino, kad kol kas pareiškimų apie žurnalistų pasitraukimą nėra gavęs.

„Tai, ką jie rašo feisbuke, tai padėk, Dieve. Tai rašyti visi gali kol kas“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė su kolegomis priėmusi sprendimą trauktis iš LŽS, nes „organizacijos veikloje ir finansų valdyme trūksta skaidrumo bei aiškios atskaitomybės nariams“.

Apie pasitraukimą taip pat pranešė Rytas Staselis, Vaidas Pilkauskas.

Anot D. Žeimytės-Bilienės, esminiai sprendimai dažnai priimami siauruose ratuose, neįtraukiant platesnės bendruomenės ir neužtikrinant „atviro, demokratiško diskusijų proceso“.

Ji rašė su kolegomis pasigendanti aiškios ir nuoseklios vertybinės pozicijos svarbiais profesiniais bei visuomeniniais klausimais ir tikino, kad sąjungos vadovybė dažnai vienasmeniškai priima pozicijas ir sprendimus, kuriuos vėliau pateikia kaip visos sąjungos ir visų jos narių.

„Be to, organizacijos valdymo organuose ilgą laiką nevyksta reikšmingi pokyčiai, trūksta atsinaujinimo ir rotacijos, o tai rodo valdymo stagnaciją“, – rašė ji.

Pasitraukusiems žurnalistams taip pat nerimą kelia organizacijos finansinė padėtis. Anot D. Žeimytės-Bilienės, pernai birželį LŽS skola siekė daugiau nei 239 tūkst. eurų.

Tuo metu LRT naujienų portalas skelbia, kad iš 239 tūkst. eurų skolų 103 tūkst. yra skola įmonei „Juozapas pas žurnalistus“: 97,5 tūkst. eurų sudaro paskola, o 5,5 tūkst. – skola už automobilio nuomą.

Pastarosios įmonės akcijos priklauso Lietuvos žurnalistų sąjungai – 43 proc. ir verslininkui Juozapui Budrikiui – 57 proc.

Dar 59,7 tūkst. eurų LŽS skolinga buvusiam pirmininkui Dainiui Radzevičiui, 37,4 tūkst. buhalterei, 33 tūkst. eurų sudaro skolos už GPM.

Portalo šaltinių duomenimis, paskutiniame suvažiavime buvusiam pirmininkui buvo nustatytas 7 tūkst. eurų darbo užmokestis „ant popieriaus“, jis dirbo puse etato.

„(Skola – BNS) faktiškai paralyžiavo organizacijos veiklą ir riboja jos galimybes veikti efektyviai. Į narių teiktus pasiūlymus dėl didesnio skaidrumo, efektyvesnio valdymo, kontrolės ir priežiūros mechanizmų stiprinimo nebuvo deramai atsižvelgta“, – rašė ji.

Savo ruožtu LŽS vadovas sakė, kad „Lietuvos žurnalistų sąjunga nič niekam nėra skolinga išorėje“. Pasak jo, kiekviena didesnė organizacija turi laiku neišmokėtų atlyginimų.

„Sąjungoje yra vidiniai įsipareigojimai finansiniai mūsų sąjungos buvusiems darbuotojams. Mes tuos vidinius įsipareigojimus su laiku padengsime, algas išmokėsime ir viskas tuo baigsis. Sąjunga jokių skolų neturi ir vadinti skolomis tuos vidinius įsipareigojimus yra labai neteisinga“, – nurodė jis.

Paklaustas, ar finansinius įsipareigojimus ketina padengti iš LŽS renkamo nario mokesčio, A. Antanaitis neatsakė.

„Greitai padengsime. Tai jau mūsų vidinis reikalas. Mes neprašysime jūsų paramos“, – sakė jis.

Be kita ko, A. Antanaitis akcentavo, kad jį stebina D. Žeimytės-Bilienės pareiškimai, nes pastaroji trejus metus buvo LŽS valdybos narė.

„Ji viską žinojo kaip valdybos narė, gavo visus dokumentus, viską matė. Taip, kad mane stebina, kad žmogus, kuris iš dalies atsakingas už šitą situaciją, dabar stebisi, – aiškino LŽS pirmininkas. – Daugiau skaidrumo užtikrinti šitam etape jau buvo tiesiog neįmanoma.“

Savo ruožtu buvęs LŽS pirmininkas D. Radzevičius neigia, kad jam organizacija yra skolinga.

„Oficialiai neturiu jokių įsipareigojimų. (...) Mes neturime įsipareigoję – nesu narys, (...) man niekas nieko neskolingas“, – BNS penktadienį teigė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad 2025 metų pradžioje LŽS neturėjo jokių išorinių skolų.

„Organizacija jokių išorinių skolų neturėjo, bent jau kai išeidinėjau“, – tikino jis.

Savo ruožtu A. Antanaitis LRT naujienų portalui patvirtino, kad vienas iš žmonių, kuriems organizacija turi finansinių įsipareigojimų, yra buvęs pirmininkas.

Anot D. Radzevičiaus, LŽS savo veiklą finansavo iš trijų šaltinių – nario mokesčio, projektinės veiklos ir valdomos įmonės pajamų.

„Veiklai (lėšų – BNS) pasiskolindavo iš būsimų dividendų, nes bendrovė valdo ir turi akcijų ir turi turto, kuris neša kasmet gana dideles pajamas. (...) Tai pagal grafiką, pavyzdžiui, pasiskolindavome apyvartinėms lėšoms veiklai ir pagal tą grafiką grąžindavome visą laiką“, – akcentavo buvęs LŽS pirmininkas.

D. Radzevičius tikino, kad per savo kadenciją beveik penkerius metus dirbo be atlyginimo, o paskui imdavo tik dalį jo.

„Stengiausi visą laiką imti gerokai mažiau, nes man atrodė visą laiką prioritetas veikla ir jeigu reikėdavo finansuoti, tai pirma finansuodavom veiklas, visus darbuotojus, visa kita ir paskutinis, kam išmokėdavom atlyginimą, būdavau aš. (...) Pusantrų metų (iki išėjimo – BNS) dirbau už pusę atlyginimo, jeigu tai jums svarbu, bet tai yra organizacijos vidaus reikalas, jeigu atvirai“, – pabrėžė jis.

„Jis buvo trys vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU), nustatytas (LŽS – BNS) suvažiavimo. Tai trijų VDU buvo pusė sumos“, – sakė jis.

D. Radzevičius LŽS paliko 2025 metais, kai tapo Žurnalistų etikos inspektoriumi. Prieš tai sąjungai jis vadovavo 22 metus.

Tuo metu sprendimą pasitraukti iš sąjungos priėmęs žurnalistas V. Pilkauskas ketvirtadienį rašė, kad per maždaug 15 metų narystės nematęs ženklų, jog LŽS taptų saugia ir veiksminga platforma dirbantiems žurnalistams.

„Dabartinė valdyba ir taryba labiau susidomėjusi ekskursijomis ir kavutės pagėrimais nei realiu dirbančių žurnalistų atstovavimu, jaunų kolegų pritraukimu ar profesijos populiarinimu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ tikino jis.

A. Antanaitis, paklaustas, kiek organizaciją vienija narių, kurie kasdien dirba žurnalistinį darbą, teigė, kad tai „profsąjungos vidinis reikalas“, o visi nariai „yra profesionalai arba turintys sutartį su žiniasklaidos priemonėmis“.

Jis taip pat atsisakė pakomentuoti, kiek organizacijoje yra jaunesnių žurnalistų.

„Aš neklausiu kitų organizacijų žurnalistų duomenų apie jų narius. Mano galva, tai nelabai korektiška. Lygiai taip pat nemanau, kad mes turėtume būdami nevyriausybinė organizacija profsąjunga apie save kažkokius perteklinius duomenis skleisti“, – nurodė jis.

Savo ruožtu D. Žeimytė įraše teigė, kad ieškos galimybių sukurti kokybišką, profesionalią ir skaidrią žurnalistų profesinę sąjungą.

Kaip skelbia LŽS, organizacija įkurta 1929 metais Kaune. A. Antanaitis sąjungos pirmininku išrinktas 2025 metais.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys žurnalistus vienijančios organizacijos – Lietuvos žurnalistų sąjunga, Žurnalistų profesionalų asociacija ir Lietuviškos žiniasklaidos asociacija.