Teismas atmetė LKT skundą dėl Tamašunienės įsakymo stabdyti pertvarką Kauno kalėjime

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) atskirąjį skundą, kuriuo buvo ginčijamas teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės įsakymas stabdyti pertvarką Kauno kalėjime.

Šį sprendimą LVAT priėmė spalio 14 d.

Bylos duomenimis, LKT pateikė skundą Regionų administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti R. Tamašunienės liepą priimtą įsakymą. Juo ministrė įpareigojo tarnybos vadovą Mindaugą Kairį atšaukti sprendimus, susijusius su pertvarka Kauno kalėjime.

Šį prašymą rugpjūtį Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti, o jau rugsėjo 2 d. LKT pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo stabdyti minėto ministrės įsakymo galiojimą, kol bus išspręsta administracinė byla.

Regionų administracinis teismas netenkino LKT prašymo dėl R. Tamašunienės įsakymo galiojimo stabdymo.

Šį sprendimą tarnyba apeliacine tvarka apskundė LVAT, prašydama jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaip jau minėta, LVAT šį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Teismo nutartis yra neskundžiama.

Anot teismo, LKT prašė stabdyti R. Tamašunienės įsakymo vykdymą dėl to, kad, tarnybos teigimu, ministrės veiksmai institucijai gali padaryti „sunkiai atitaisomą žalą“. LKT taip pat minėjo galimą tarnybinę nuobaudą (tuo metu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas) tarnybos vadovui M. Kairiui, akcentavo, esą nuobaudos skyrimas galėtų padaryti neigiamą įtaką LKT reputacijai.

Bylą išnagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija nutarė, kad LKT nepagrindė realios grėsmės, jog nesustabdžius R. Tamašunienės įsakymo vykdymą, galėtų būti padaryta neatitaisoma žala pačiai tarnybai.

Šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu.

Tada ministrė teigė raginusi, o taip pat ir savo įsakymu įpareigojusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus dėl reformos Kauno kalėjime atšaukti, tačiau jis esą to nepadarė.

Vėliau dėl šios situacijos buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo konstatuota, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą ir kitus teisės aktus.

Įvertinus šią išvadą teisingumo ministrė R. Tamašunienė pasiūlė LKT vadovui M. Kairiui skirti papeikimą. Vyriausybė šiam siūlymui pritarė.

Pats M. Kairys teigė nesutinkantis su priekaištais jam, esą pertvarka kalėjimuose yra vykdoma priverstinius būdu.

LKT vadovas tvirtino teismui skųsiantis sprendimą jam skirti tarnybinę nuobaudą.

M. Kairys anksčiau jau buvo nubaustas keliomis tarnybinėmis nuobaudomis.

Vyriausybė pernai liepos 9 d. LKT direktoriui skyrė papeikimą, o liepos 16 d. jam skirtas griežtas papeikimas.

Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, skirti M. Kairiui abi minėtas tarnybines nuobaudas pasiūlė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus.

Kaip skelbta anksčiau, tarnybinių patikrinimų metu LKT vadovo veiksmuose nustatyti pažeidimai, susiję su tarnybos lėšų panaudojimu, tarnybinio automobilio naudojimo tvarka.

Galiausiai R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš pareigų, tačiau LKT vadovui buvo suteiktas pranešėjo statusas – tokiu atveju asmuo negali būti atleidžiamas iš darbo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio jam. Šių metų gegužę šis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau teismas nurodė jį tęsti. Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, minėtas tyrimas buvo atliekamas dėl R. Mockaus veiksmų. Portalo žiniomis, LKT vadovas esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai.

ELTA primena, kad M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą jis buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.