Teisingumo ministerija teismui apskundė sprendimą registruoti partnerystę

Teisingumo ministerija aukštesnės instancijos teismui apskundė sprendimą įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Sprendimą ministerija Vilniaus apygardos teismui apskundė kovo viduryje. Juo prašoma įvertinti, ar žemesnės instancijos teismas neviršijo įgaliojimų pripažindamas partnerystę, kol Seime nėra priimtas ją reglamentuojantis teisės aktas.

„Mūsų teisininkų vertinimu, nėra kitos galimybės (įregistruoti partnerystę – BNS), ir Konstitucinis Teismas nepasakė kitaip, negu įstatymų nustatyta tvarka, ta nuostata yra Civiliniame kodekse. Dėl to nei aš kaip ministrė, nei Registrų centras, kol nėra įstatymo, negalime įgyvendinti šito teismo nutarimo“, – BNS antradienį sakė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

„Galvojame, kad mūsų apeliacinis skundas galėtų būti apsvarstytas aukštesnės instancijos teismo ir sulauktume to išaiškinimo“, – teigė ji.

Kaip rašė BNS, pernai balandį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.

Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.

Po šio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai rugpjūtį pirmą kartą pripažino tos pačios lyties porų partnerystę.

„Verta pasakyti, kad bendrosios kompetencijos teismas partnerystės faktą, be abejo, galėjo nustatyti, bet įpareigojimą atlikti administracinius veiksmus – tai šiek tiek galbūt ir viršija kompetenciją, nes tai yra administracinių teismų kompetencija. Tai dėl tų tokių, sakykime, neaiškumų buvo kreiptasi į teismą“, – aiškino R. Tamašunienė.

Pasak jos, nuo to, kaip aukštesnės instancijos teismas išnagrinės šį skundą, priklausys, kaip ministerija elgsis dėl kitų registruojamų partnerysčių.

„Mes svarstome, dabar nėra naujų tiek tų kreipimųsi į teismus, bet norime sulaukti šitame konkrečiame kreipimesi atsakymo iš aukštesnės instancijos teismo, kaip jie įvertintų“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

„Aš, kaip ministrė, negaliu viršyti savo įgaliojimų, nes aš esu vykdomoji valdžia, o įstatymų leidyba priklauso Seimui. Ir aš galiu veikti tiek, kiek man leidžia įstatymas“, – pridūrė ji.

Apie šį sprendimą feisbuke paskelbęs buvęs Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad Teisingumo ministerija „visomis įmanomomis priemonėmis siekia vilkinti Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimą“.

„Mano žiniomis, ministerijos vadovybė yra priėmusi politinį sprendimą teikti apeliacijas visose partnerystės bylose. Užuot vykdžiusi teisingumą, Teisingumo ministerija tapo ideologinių radikalų įkaite“, – socialiniame tinkle rašė buvęs Seimo narys.

T. V. Raskevičius ministerijos argumentą dėl nepriimto partnerystę reglamentuojančio įstatymo vadina „absurdo teatru“, nes Vyriausybė pati turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

„Teisingumo ministerijai noriu perduoti labai aiškią žinią: jūsų išsikalinėjimai neužkirs kelio ginti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir visų be išimties Lietuvos šeimų orumą. Į kiekvieną apeliacinį skundą atsakysime maksimaliai profesionaliai, tiksliai ir išsamiai. Kiekvieną nevykusiai surašytą jūsų apeliaciją laimėsime teisme ir sugrąžinsime tos pačios lyties šeimoms orumą, kurį bandote iš jų atimti“, – rašė „laisvietis“.

BNS skelbė, kad pernai rudenį grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių parengė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.

Tai dar vienas bandymas parlamente įteisinti partnerystę, bet nė vienas jų nesibaigė sėkmingai.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.