Teigia, kad sukrečianti Kauno tragedija – ne atsitiktinumas: darome per mažai

R. Butkevičiūtė skatina atkreipti dėmesį, kad pagrindinės herojės nužudymu kaltinamo asmens sulaikyme dalyvavo moterys – nepaisant galimos rizikos savo sveikatai ar net gyvybei. Tai parodo, sako specialistė, kad moterys geba imtis veiksmų sudėtingu ar kriziniu laikotarpiu.

„Tos, kurios sekė ginkluotą įtariamąjį, nesiėmė smurtinių veiksmų – nespardė, nemušė, o informaciją perdavė teisėsaugai. Pagalvokite – juk ir šiaip nesmagu moteriai vaikščioti tamsiu paros metu, o ypač, jei girdi už savęs žingsnius ar panašiai, nes smurtas prieš moteris ir priekabiavimas yra paplitę mūsų šalyje. Tai tik dar kartą įrodo, kad moterys pasitiki taikiais problemos sprendimo būdais – jos supranta, kad smurto smurtu neišspręsi, o situaciją iki galo sprendžia institucijos, kurios tuo užsiima“, – Delfi savo lyčių lygybės ekspertė.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/12/08/zmones/kaune-nuzudytos-merginos-artimieji-turi-prasyma-teskime-jos-gerus-darbus/

Pro jos akis neprasprūdo žudiką pastebėjusių moterų įspūdžiai.

„Jos skaito žmonių atsiliepimus. Tačiau sako nesančios vertos jokio apdovanojimo“, – rašė Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Audronė Jankuvienė.

Anot R. Butkevičiūtės, jeigu yra padaromas geras darbas, įmonė dėl tam tikro žmogaus iniciatyvų patiria laimėjimus, moterys yra dažniau linkusios sakyti, kad tai buvo grupinio darbo rezultatas, o ne asmeninė pergalė.

„Jos sako – manęs čia nekelkite, aš esu tik maža dalis visų tų, kurie padėjo. Savo ruožtu vyrai irgi dėkoja bendruomenei, bet iš esmės yra linkę labiau prisiimti pagyras ir tuo didžiuotis. Tad šie momentai yra ryškūs ne tik šioje tragiškoje situacijoje, bet ir kitose srityse, kur reikia parodyti lyderystę“ – sako specialistė.

Vis dėlto R. Butkevičiūtė mato ir realų pavojų – nors minėtu atveju prie galimo žudiko sulaikymo prisidėjo visuomenė, nereikia, kad tai taptų kasdienybe, privalu įvertinti rizikos lygį.

„Mes kalbame apie žmones, kurie potencialiai yra labai pavojingi, todėl nežinome, kas gali nutikti. Čia vertėtų priminti ir kitą labai svarbų dalyką – girti herojiškumą nėra blogai, bet nereikia pamiršti, kad iš esmės tokį darbą dirba ir turi dirbti policija. Piliečiams nederėtų kasdien gaudyti nusikaltėlių. Matau ir gana pavojingą tendenciją socialinėje erdvėje, kuri kol kas labiau grįsta juokeliais – gal išvis tada teisėsaugos nebereikia, jei žmonės tą darbą taip gerai dirba? Tai pabrėšiu, kad tikrai ne – teisėsaugos infrastruktūros turi apmokytus žmones, žinias, priemones, gali sureaguoti net ir labai pavojingomis sąlygomis. Šiuo atveju policija paprašė visuomenės pagalbos, o bendruomenė į pagalbą atsiliepė. Policija, kol dalis bendruomenės miegojo, atliko operatyvius veiksmus. Tad prisiimti nuopelnų vien tik sau irgi nereikėtų“, – kalba lyčių lygybės ekspertė.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/12/08/112/atskleide-sokiruojancius-faktus-apie-merginu-nuzudyma-kaune-daug-durtiniu-ir-pjautiniu-zaizdu/

Visuomenė piktinosi ir dėl pasirodžiusių žinučių, neva dviejų moterų nužudymu kaltinamą vyrą aplinkiniai apibūdino kaip „gerą žmogų“. Anot R. Butkevičiūtės, žmonės turi įsitikinimą, kad aplink juos esanti bendruomenė – be didesnių gyvenimiškų iššūkių, priklausomybių ar kitų bėdų. Nusikaltimus darantys asmenys, anot daugelio, turi psichikos problemų, o tokių žmonių mūsų aplinkoje juk nėra. O tai – tik dar vienas mitas.

„Iš tikrųjų, geras žmogus nėra profesija. Tie, kurie yra geri kaimynai, ramūs, tylūs, užsisklendę, neretai artimoje aplinkoje smurtauja. Juk niekas prieš kaimynus ar darbe to nedaro – dažniausiai kumštį ar kitokį smurtą pajunta patys artimiausi žmonės. Įprastai tie ramūs asmenys, kurie patiria socialinę izoliaciją, ne šiaip nenori bendrauti, o dėl tam tikrų priežasčių. Net ir kalbant apie serijinius žudikus, ne visi juk būna super baisios išvaizdos – dažnai pasitaiko super išvaizdūs, su geromis manieromis, mandagūs“, – pastebi lyčių lygybės ekspertė.

Ji skatina atkreipti dėmesį į tuos, kurie nėra žinomi teisėsaugai, bet laiko mintis savyje, yra užsisklendę – ir tai pradėti daryti derėtų dar mokykloje.

„Nebūtinai reikia galvoti, kad tai yra tik apie žudikus – kartais atkreipiant dėmesį į tokius asmenis galima padėti ne sau, o jiems patiems. Dabartinėje visuomenėje labai daug susiskaldymo – vienose grupėse jautiesi izoliuotas, kitur tarsi neturi teisės pasakyti žodžio ar išsakyti nuomonės. Bet kokios grupės, kurios yra atstumtos visuomenės ar yra mažiau priimamos dėl vienokių ar kitokių priežasčių, turi didesnę riziką radikaliam elgesiui. Kartais užtenka paprasčiausiai mažiau uždirbti“, – teigia R. Butkevičiūtė.

O kai jautiesi vienišas, nesuprastas, ypač – jei dar ir jaunas, lengviau nueini į vieną ar kitą pusę. Tada kaltais tampa kiti – moterys, apskritai visuomenė ar dar kas nors, tikina pašnekovė.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/12/08/zmones/vdu-kviecia-bendruomene-pagerbti-kaune-ziauriai-nuzudyta-studente/

„Ši istorija – ne pabaiga, o diskusijų pradžia. Bendruomenės susitelkimas – pilietiškumo ženklas, visgi, dabar svarbiausia pamąstyti, o ką mes galime padaryti, kad Lietuvoje, kuri pirmauja pagal moterų nužudymo skaičių artimoje aplinkoje, situacija pagerėtų? Kaip mes galime užtikrinti tai dar sėdėdami mokyklos suole? Kokias programas galime pritaikyti, kad sumažintume neapykantą moterims kaip grupei?“, – retoriškai klausia lyčių lygybės ekspertė.

R. Butkevičiūtė sako – šis merginų nužudymas nėra apie nieką. Ryškus signalas – nužudyta buvo ne kas kitas, o moterys, o tai yra smurtas dėl lyties.

„Tai nebuvo tiesiog nusikaltimas. Matome, kiek Lietuvoje artimoje aplinkoje žūsta moterų ir tai nėra tik atsitiktinumas – tai didžiulė problema. Šis įvykis – vienas iš tos sistemos sraigtelių ir priminimas mums, kad darome per mažai, neapsaugome moterų gyvybių“, – tikina pašnekovė.