Su V. Zelenskiu susitikęs Lietuvos vadovas ragina spartinti Ukrainos narystės ES derybas

Su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Kipre susitikęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina „artimiausiu laiku“ visa apimtimi pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES).

Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos ateitis yra Bendrijoje, o visateisė narystė iki 2030-ųjų turi išlikti aiškiu strateginiu tikslu.

„Šalies vadovas akcentavo būtinybę kuo greičiau judėti į priekį stojimo procese ir atverti visus derybų skyrius artimiausiu laiku“, – nurodė Prezidentūra.

Lietuvos vadovas taip pat pažymėjo, kad, nepaisant Rusijos karinės agresijos, Ukraina daro reikšmingą pažangą įgyvendindama reformas ir stiprindama valstybės institucijas.

G. Nausėda paragino tęsti ypač svarbias teisės viršenybės ir kovos su korupcija reformas, kurios yra esminės stojimo į ES procese.

Susitikime aptartas ir Lietuvos bei Ukrainos bendradarbiavimas gynybos srityje, įskaitant bendrus gynybos pramonės projektus, ypač dronų gamyboje. Prezidentas pabrėžė abipusiškai naudingų iniciatyvų svarbą, stiprinant šalių saugumą ir gynybinius pajėgumus.

Prezidentai taip pat aptarė tolesnę ES paramą Ukrainai ir pasiektą sprendimą jai skirti 90 mlrd. eurų Bendrijos paskolą.

Kaip rašė BNS, paskola ketvirtadienį buvo patvirtinta po to, kai Vengrija ir Slovakija atsisakė savo prieštaravimų Ukrainai atnaujinus naftos tiekimą suremontuotu naftotiekiu „Družba“.

Žalia šviesa reiškia, kad Briuselis artimiausiais mėnesiais turėtų pradėti išmokėti lėšas, kurių Kyjivui labai reikia biudžeto skylėms užlopyti praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo Rusijos invazijos pradžios.

V. Zelenskis lėktuve į Kiprą, kur ketvirtadienį ir penktadienį vyksta neformalus Europos lyderių susitikimas, sakė besitikintis, kad Ukraina pinigus gaus gegužės pabaigoje–birželio pradžioje.

Tuo pačiu 27 ES šalys patvirtino 20-ąjį ekonominių ir individualių sankcijų Maskvai paketą, kurį dėl to paties ginčo buvo sustabdžiusios Vengrija ir Slovakija.

Priemonės apima tolesnį vadinamojo šešėlinio Maskvos laivyno varžymą ir apribojimus Rusijos kriptovaliutų prekybininkams, tačiau ES neįvedė visiško jūrų paslaugų draudimo laivams, gabenantiems Rusijos žaliavinę naftą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys dėl to kritikavo Bendriją, teigdamas, kad sprendimas dėl 20-ojo sankcijų paketo yra pavėluotas ir nepakankamas.