STT nusikalstamų veikų požymių įdarbinant Seimo kanceliarijoje nenustatė, teiks siūlymus

Vertindama galimas sisteminio pobūdžio rizikas priimant į darbą Seimo kanceliarijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusikalstamos veikos pobūdžio veiksmų nenustatė, teiks pasiūlymus, kaip tvarką tobulinti.

Tai žurnalistams sakė tarnybos vadovas Linas Pernavas.

Jis ketvirtadienį susitiko su parlamento valdybos sudaryta darbo grupe. Ši suburta po to, kai birželio viduryje iš STT sulaukta pranešimo apie galimas sisteminio pobūdžio rizikas priimant į darbą Seimo kanceliarijoje.

„Šiuo atveju mes nematome požymių, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Mes pagal savo įstatymą turime teisę tą informaciją persiųsti atitinkamai institucijai, kad ta institucija galėtų pati įsivertinti, ką mes ir padarėme. Ir tai nėra kažkokia neįprasta praktika“, – žurnalistams teigė jis.

„Tarnyba įvertino ir pasižiūrėjo, yra ar nėra nusikalstamos veikos požymių. Mes nusikalstamos veikos požymių nenustatėme ir todėl tą informaciją persiuntėme Seimo valdybai“, – sakė STT vadovas.

Viename iš STT raštų nurodoma, jog galimi pažeidimai apėmė netinkamą atrankų viešinimą, šališką komisijų sudarymą bei neobjektyvų kandidatų vertinimą.

Tarnyba taip pat išskyrė galimą piktnaudžiavimą išimtimi, leidžiančia asmenis iki šešių mėnesių įdarbinti be konkurso – įtariama, kad tai galėjo būti naudojama kaip būdas vėliau įtvirtinti tam tikrus darbuotojus kanceliarijoje.

„Nuo 2024 metų pabaigos Seimo kanceliarijoje buvo įdarbinti asmenys, kurie susiję su Seimo kancleriu partiniais ar buvusiais darbiniais ryšiais, jo iniciatyva ir jo pasirinkimu. Konkursai galimai buvo fiktyvūs, jeigu apskritai jie buvo“, – teigiama kitame STT rašte.

Sulaukusi šio rašto, darbo grupė nutarė pasikviesti tarnybos vadovą, kad šis paaiškintų, kokie konkretūs atvejai tarnybai kelia nerimą.

Plačiau raštų turinio L. Pernavas komentuoti linkęs nebuvo, jis kelis kartus pabrėžė, jog STT nusikalstamos veikos požymių nenustatė, o informaciją persiuntė vertinti Seimo valdybai.

„Šiuo metu tarnyba vertina atrankos ir įdarbinimo tvarką ir, matyt, artimiausiu metu mes pateiksime savo išvadas, kurias persiųsime ir Seimo valdybai, ir Seimo kanceliarijai“, – tikino jis.

„Mes rašte persiuntėme informaciją, kuri buvo gauta tarnybos. Tai nėra tarnybos informacija, tai yra tarnybos gauta informacija“, – aiškino L. Pernavas, nepatikslinęs, iš kur medžiaga buvo gauta bei kiek nusiskundimų fiksuota.

Viena iš darbo grupės narių, socialdemokratė Orinta Leiputė pabrėžė, jog tolimesnių veiksmų bus imtasi sulaukus STT išvadų.

„Tai yra galimai sisteminiai momentai, kadangi pati tvarka yra 2017 metų, tai aš manau, kad per naują įvertinsim, ar atitinka galiojančius šiai dienai teisės aktus. Konkrečių neskaidrių įdarbinimų nebuvo įvardinta“, – žurnalistams sakė parlamentarė.

Šį aspektą, be kita ko, akcentavo ir kita darbo grupės narė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Man situacija tapo aiškesnė, kad kriminalo nėra, bet kita vertus, yra pakankamai daug nerimo, kad kyla rizikos. Antikorupcinis vertinimas STT yra labai svarbus dalykas. Žiūrėsime, ar juo remiantis reikia kažkaip koreguoti tvarką, kad rizikų, kurios dabar kyla, nebūtų“, – sakė ji.

STT vertinimą turėtų pateikti per kelias savaites.

Kitą savaitę planuojamas darbo grupės pokalbis su Seimo kancleriu Algirdu Stončaičiu ir kanceliarijos darbuotojais.

Pats A. Stončaitis BNS yra sakęs, kad nėra jokio pagrindo įtarti Seimo kanceliariją dėl neskaidrių įdarbinimų. Jo teigimu, atrankų ir konkursų tvarka yra skaidri ir jos laikomasi.

„Šiai dienai nelinkę abejoti (kanclerio darbu – BNS), neturime jokios informacijos, dėl ko taip reikėtų daryti“, – pažymėjo O. Leiputė.

Seimo kancleriu A. Stončaitis penkerių metų kadencijai paskirtas 2024 metų gruodžio 10 dieną.

Jo kandidatūrą į kanclerius pasiūlė tuometinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jie drauge dirbo Policijos departamente, Vyriausybėje, Seime, įkūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

Prieš tapdamas kancleriu A. Stončaitis sustabdė narystę partijoje.