Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai didėjo 1,1 punkto

Skurdo rizikos lygis 2025 metais Lietuvoje siekė 22,6 proc. – 1,1 proc. punkto daugiau nei 2024 metais.

Pernai apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba didėjo 13,5 proc. iki 699 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1468 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Už skurdo rizikos ribą mažesnes pajamas mieste gavo 17,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,5 proc., kituose miestuose – 23,3 proc.), kaime – 33,4 proc.

Skurdo rizikos lygis mieste šiek tiek mažėjo (penkiuose didžiuosiuose miestuose – išliko toks pat, kituose miestuose – sumažėjo 0,7 punkto), o kaime – padidėjo 4 punktais.

Skurdo rodikliai skaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis siekė 39,2 proc. ir, palyginti su 2024 metais, padidėjo 2,3 punkto. Vidutinė senatvės pensija 2024 metais siekė 596,7 euro ir sudarė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija nuo 2014 metų yra mažesnė už skurdo rizikos ribą.

Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis mažėjo 2,1 punkto ir pernai siekė 16,9 proc., 18–64 metų asmenų – padidėjo 1,3 punkto iki 18,6 proc.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis mažėjo 1,9 punkto iki 15 proc., o be vaikų – augo 3 punktais iki 28,3 proc. Atsidurti skurde dažniausiai rizikavo namų ūkiai, kuriuose – vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 33,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,4 proc., tarp bedarbių – 62 proc., tarp senatvės pensininkų – 43,3 proc. Dirbančiųjų skurdo rizikos lygis didėjo 0,1 punkto, bedarbių – 2,5 punkto, senatvės pensininkų – 3,4 punkto.

Neskaičiuojant socialinių išmokų (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2025 metais padidėtų iki 31,1 proc. Išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis didėtų nuo 33,2 iki 50,2 proc.

Statistikų teigimu, žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7 proc. Lietuvos gyventojų, jis padidėjo 1,2 punkto. Pernai žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 202 tūkst. šalies gyventojų.

Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 446 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Absoliutaus skurdo riba padidėjo 26 proc.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose miestuose – 6,5 proc.), kaime – 11,9 proc.

Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų ar pensinio amžiaus asmenų. 2025 metais jis siekė 9 proc. – 2,1 punkto daugiau.

Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis siekė 4,3 proc. ir, palyginti su 2024 metais, sumažėjo 1 punktu. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus padidėjo 2,7 punkto iki 9 proc. Absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (12,6 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 12,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3,1 proc., tarp bedarbių – 40,9 proc., tarp senatvės pensininkų – 5,1 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis augo 0,6 punkto, bedarbių – 5,5, senatvės pensininkų – 2,2 punkto.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis augtų 2,4 punkto.