Seimas rezoliucijoje įvardijo Lietuvos sėkmės rodiklį – 3 milijonai gyventojų 2030 metais

Ketvirtadienį Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografinės padėties ir žmogiškojo kapitalo plėtros“. Ją inicijavo parlamento pirmininkas Juozas Olekas.

Dokumente keliamas tikslas „vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikyti 2020–2025 m. susiformavusią gyventojų skaičiaus stabilizavimo (su nedidelio augimo požymiais) tendenciją“.

Jei 2030 metų pabaigoje šalyje gyventų 2,9 mln. gyventojų, tai, anot rezoliucijos, būtų geras rezultatas, o 3 mln. gyventojų 2030-ųjų pabaigoje siūloma laikyti Lietuvos sėkmės rodikliu.

„Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių demografinė raida formuoja naują tikrovę, prie kurios būtina prisitaikyti, efektyviau panaudojant turimą žmogiškąjį kapitalą, modernios migracijos politikos ir technologinių sprendinių galimybes“, – pažymima dokumente.

Seimas konstatuoja, kad iki šiol taikytos šeimos politikos ir gimstamumo skatinimo priemonės neužtikrino reikiamų pokyčių, o gimusiųjų skaičius ir toliau mažėja.

„Regionuose vis labiau trūksta kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų, o iki šiol taikytos priemonės neduoda pakankamų rezultatų“, – pažymima rezoliucijoje.

Joje apgailestaujama, kad šalyje nebuvo pasiektas nacionalinis susitarimas dėl demografijos prioritetų ir siektinų rodiklių.

Rezoliucijoje nustatomi demografinės politikos prioritetai iki 2030 m. Tai, pavyzdžiui, – užsienyje gyvenančių piliečių grįžimo į Lietuvą skatinimas, sidabrinės ekonomikos priemonių plėtra, jaunimo ir asmenų su negalia ekonominio aktyvumo didinimas, šeimų stiprinimas, gimstamumo skatinimas ekonominėmis bei socialinės politikos priemonėmis.

Rezoliuciją priėmęs Seimas kuruoti demografijos reikalus, įskaitant tarptautinę gyventojų migraciją, patikėjo Seimo Ateities komitetui.

Jis koordinuos šalies demografinę politiką, kontroliuos, kaip įgyvendinamos Seimo rezoliucijoje ir Vyriausybės programoje šiai sričiai skirtos priemonės.

Parlamentarai paragino Vyriausybę kiekvienais metais iki balandžio 1 d. pateikti Seimui demografijos ir migracijos politikos pažangos ataskaitą. Ministrų kabineto taip pat prašoma parengti gyventojų skaičiaus stabilizavimo priemonių sąvadą ir nustatyti aiškius jų įgyvendinimo terminus bei atsakomybę.

Siekiant institucionalizuoti demografinės politikos įgyvendinimą, siūloma paskirti Vyriausybės įgaliotą pareigūną (įsteigiant padalinį ar agentūrą) suteikiant jam deramus įgaliojimus. Toks pareigūnas užsiimtų tarpinstituciniu koordinavimu, strategijų ir programų rengimu, derinimu su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Seimo pirmininko J. Oleko nuomone, balsavimas už rezoliuciją išreiškia platų politinį sutarimą dėl demografinės politikos krypties.

Nors priimtas dokumentas yra svarbus sprendimas, parlamento vadovo teigimu, būtų klaidinga galvoti, kad vien rezoliucijų pakaks.

Anot J. Oleko, demografinė situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

„Per tris dešimtmečius netekome beveik penktadalio gyventojų – nuo 3,7 milijono iki maždaug 2,9 milijono. Tai vienas didžiausių kritimų ES. Skaičiai nėra tik statistika – tai ištuštėję miesteliai, užsidarančios mokyklos, mažėjanti darbo jėga ir augantis spaudimas visai valstybės sistemai“, – pažymi J. Olekas.

Jis pabrėžia, kad demografijos klausimas šiandien peržengia vien socialinės politikos ribas.

„Demografija šiandien yra ne tik socialinės politikos klausimas. Tai mūsų valstybės saugumo ir ekonominės ateities klausimas. Jei nespręsime jo dabar – vėliau gali būti per vėlu“, – teigia parlamento vadovas.

J. Olekas atkreipia dėmesį, kad priimta rezoliucija nustato kryptis, tačiau jų įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių sprendimų. Seimo pirmininkas taip pat akcentuoja, kad demografijos politika reikalauja plataus institucinio susitelkimo.

„Demografija nėra vienos ministerijos ar vienos politinės kadencijos klausimas. Tai bendras valstybės susitarimas“, – sako jis.

Politiko teigimu, Seime priimtas sprendimas turėtų tapti atspirties tašku konkretiems veiksmams.

„Sutarkime bent dėl vieno dalyko – Lietuva negali sau leisti mažėti. Jei veiksime kartu, galime šią kryptį pakeisti. Jei delsime – sprendimus už mus priims demografinė realybė“, – teigia J. Olekas.

Už demografinei padėčiai skirtą rezoliuciją balsavo 75 Seimo nariai, 5 buvo prieš, 6 susilaikė.