Seimas imasi siūlymų griežtinti atsakomybę už mokesčių vengimą

Seimas spręs, ar sugriežtinti atsakomybę už mokesčių vengimą išplečiant nepatikimų mokesčių mokėtojų kriterijus ir įteisinant naujas poveikio priemones, pavyzdžiui, laikiną veiklos apribojimą.

Seimas antradienį priėmė svarstyti tokias Pridėtinės vertės mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymų pataisas.

Kaip teigė finansų ministras Taurimas Valys, VMI skaičiavimais, sugriežtinus tvarką į biudžetą būtų galima surinkti papildomai beveik 200 mln. eurų.

„Siūlomas reguliavimas padėtų (į biudžetą surinkti papildomai – BNS) 157,5 mln. eurų padidės pridėtinės vertės mokesčio, 30,5 mln. pelno mokesčio ir 9 mln. eurų akcizų, – pristatydamas pataisas teigė T. Valys. – Tai negalėtų būti vertinama kaip kasmetinis poveikis, nes sumoje akumuliuojami kelių metų nuostoliai.“

Siūloma nuo 2027 metų gegužės leisti VMI prašyti teismo laikinai apriboti įmonės veiklą, jeigu ji darys mokestinius pažeidimus, kurių galima žala siektų ne mažiau kaip 400 bazinių socialinių išmokų (BSI), arba 31,2 tūkst. eurų (nuo kitų metų BSI padidės iki 78 eurų).

Taip pat siekiama nustatyti, kad įmonei apsunkinus ar padarius neįmanomą jos patikrinimą, neteikiant informacijos ir darant pažeidimus, teismas per tris dienas turėtų nutarti, kokia apimtimi ir kokiam laikui (bet ne ilgiau nei 180 dienų) jos veikla apribojama.

Tokiu atveju įmonei nebūtų ribojami atsiskaitymai su biudžetu, darbo užmokesčio, kiti teismo nurodyti mokėjimai.

Įmonei nepašalinus veiklos ribojimų priežasčių, VMI galėtų teismo prašyti terminą pratęsti dar 180 dienų. Jeigu ir per tą laiką ji nepašalintų pažeidimų, VMI inicijuotų jos likvidavimą.

Pataisomis taip pat siūloma išplėsti nepatikimo mokesčių mokėtojo kriterijus įtraukiant mokesčių vengimo, slėpimo atvejus, tarptautinių sankcijų pažeidimus bei pažeidimus, susijusius su ES fondų lėšų naudojimu.