Seimas dega žalią šviesą Kapčiamiesčio poligonui

Seimas antradienį žengė pirmą žingsnį steigiant Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų rajone. Po pateikimo už Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė šeši parlamentarai.

Visi prieš balsavę politikai buvo iš valdančiųjų daugumos – septyni „Nemuno aušros“ parlamentarai, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, ir trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.

Klausimas bus svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o į posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 14-ąją.

„Pagrindinis poreikis poligonų yra tas, kad Lietuvos kariuomenė auga (...) ir augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad turėtų kariai kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – siūlymo pristatymą pradėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

„Lietuvos karys yra lygiai toks pat profesionalas, kaip ir bet kurios kitos srities specialistas, kaip pavyzdį paimsiu chirurgą, mes turbūt norime eidami pas chirurgą, kad jis ne tik iš vadovėlio būtų paskaitęs, kaip operaciją reiktų atlikti, bet ir būtų ne vieną kartą besipraktikavęs“, – pabrėžė jis.

Pagal projektą, Kapčiamiesčio poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.

Jame nustatytos poligono teritorijos ribos. Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Krašto apsaugos ministerijai (KAM), sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslus“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.

Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Priėmus šį įstatymą, žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.

Numatyta, kad nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.

Projekte numatyta, kad už paimamą gyvenamosios paskirties statinį išmokama 45 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio kompensacinė išmoka (dabar – 51,8 tūkst. eurų), už paimamą sklypą ar komercinės paskirties statinį – 5 MMA dydžio kompensacinė išmoka (dabar 5765 eurai).

51 tūkst. eurų išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą šaudyklų teritoriją.

Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančio turto savininkams bus siūloma 22 MMA arba daugiau nei 25 tūkst. eurų siekianti kompensacija už neturtinius praradimus. Į šią teritoriją patenka 77 sodybos, jų savininkai galės rinktis – likti ar parduoti turimą turtą.

Taip pat į tokią kompensaciją pretenduos penkių sodybų savininkai, kurių turtas yra tarp poligono teritorijos ir sienos su Lenkija.

Gyventojai, galintys pasirinkti, ar parduoti turtą, galės apsispręsti per penkerius metus.

Be to, planuojama atlyginti paimamoje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertę, kitus nuostolius, išsikėlimo išlaidas.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai, kurių paslaugas apmokės KAM, bus pasirinkta ta vertė, kuri yra didesnė.

Taip pat bus papildomai atlyginami poligono įrengimo nulemti neturtiniai praradimai.

Anot projekto, įrengiant Kapčiamiesčio poligoną netaikomi teritorijų planavimo, statybų, miškų, saugomų teritorijų ir kituose įstatymuose numatyti reikalavimai.

Taip pat numatyta, kad paėmus kelią poligono reikmėms, turi būti nutiesta artimiausia kelio atkarpa susisiekimui užtikrinti.

Įstatymu, be kita ko, būtų įsipareigojama įrengiant poligoną siekti kuo mažesnių neigiamų aplinkos būklės pokyčių. Jei žalos išvengti nepavyksta, ji turi būti kompensuojama – prarastoji gamtinė vertė ir funkcija atkuriama per kuo trumpesnį laiką.

Kaip rašė BNS, poligonas steigiamas tokį sprendimą pernai gruodžio viduryje priėmus Valstybės gynimo tarybai.

Šis nutarimas sukėlė dalies vietos gyventojų ir kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir R. Kaunas.

Numatomo poligono vietą KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.

Ministerija tikisi, jog poligone pratybas galima būtų pradėti vykdyti nuo 2028-ųjų, o šaudyklas įrengti iki 2030 metų.