Psichoterapeutė papasakojo apie ryšį tarp seksualinio smurto ir pornografijos

Iš geležinės užsklandos išsivadavusioje Lietuvoje gyventojams neretai sunkiai sekasi kalbėti lytiškumo klausimais. Tai parodė ir 2023 m. viešoje erdvėje kilusi panika dėl tų metų rugsėjo 1 d. startavusios Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) – tuo metu viešojoje erdvėje plito įvairi dezinformacija.

Tuo metu advokatas (dabar – Seimo narys) Ignas Vėgėlė aiškino, jog „vaikai bus mokomi, kaip gaminti kontraceptines priemones oraliniam seksui“, buvo kalbama, jog vaikai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“. Žinoma, šie teiginiai buvo klaidingi.

Tad nėra keista, jog viešojoje erdvėje kalbant apie priklausomybes, kol kas beveik nieko neišgirsime apie priklausomybę nuo pornografijos, todėl naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kviečia sudalyvauti anoniminėje apklausoje.

Priklausomybė nuo pornografijos kol kas nėra pripažinta oficialia diagnoze DSM-5, pagrindiniame psichikos sutrikimų klasifikatoriuje. DSM-5 įvardijamos kai kurios kitos, visuomenei daug geriau pažįstamos priklausomybės, pavyzdžiui, priklausomybė narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms.

Nepaisant šių aplinkybių, įvairių sričių ekspertai vis dažniau įvardija pornografijos plitimą kaip rimtą pavojų. Ir pavojų mato dėl gausybės skirtingų priežasčių.

Šiemet birželį portalui „Kas vyksta Kaune“ interviu Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė Dovilė Bubnienė teigė, kad nors vyrai beveik niekad nepripažįsta, jog yra priklausomi nuo pornografijos, krizių centro darbuotojai su šia problema susiduria. Neretai kompulsyvus pornografijos vartojimas griauna porų santykius – tą tvirtina ne vienas psichologas.

„Kai kada vyrai pasako, kad turi priklausomybę pornografijai. Tas irgi santykiams labai stipriai trukdo“, – birželį teigė D. Bubnienė.

Kur kas labiau kontraversiškas klausimas – ar dažnas pornografijos vartojimas skatina smurtinį elgesį?

Užsienyje atliktos meta analizės rodo skirtingus rezultatus. 2015 m. 22-jų tyrimų iš 7 valstybių atlikta meta analizė parodė, kad pornografijos vartojimas yra susijęs su didesne tikimybe seksualinei agresijai — tiek verbalinei, tiek fizinei. 2024 m. atlikta 11 tyrimų meta analizė parodė kitokius rezultatus – tuomet tyrėjai nusprendė, jog nėra tvirto, priežastinio ryšio tarp pornografijos vartojimo ir seksualinių nusikaltimų.

2003 m. įkurtas Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras teikia pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje.

Centro įkūrėja ir ilgametė vadovė dr. Dalia Puidokienė sako, jog pornografija gana dažnai susijusi su seksualinio smurto atvejais. Psichoterapeutės skaičiavimu, iki 50 proc. seksualinio smurto atvejų, vienaip ar kitaip figūruoja pornografija.

"Pornografija, kurią mes laikome seksualinio pobūdžio smurto forma, ji turi labai daug latentiškumo. Greičiausiai nematome visų situacijų, kurios yra iš tikrųjų.

Tačiau artimoje aplinkoje, iš kokių 10 atvejų, aš sakyčiau, galbūt apie pusėje atvejų buvo naudojama, ar skatinama naudotis pornografija, ar ji buvo naudota anksčiau. Vienaip ar kitaip, pornografija pasirodydavo“,– portalui „Kas vyksta Kaune“ teigia D. Puidokienė.

Anot specialistės, smurtautojų žiūrimas pornografinis turinys būna gana skirtingas – pasitaiko ir smurtinių, moteris žeminančių scenų. Centro vadovės darbo praktikoje pasitaikė ir atvejis, kai vyras žiūrėdavo pornografinius vaizdo įrašus, bet jis į žiūrėjimą įtraukdavo ir žmoną.

„Vieną ar kitą kartą jai gal ir nepavyko atsispirti, ar atsilaikyti prieš vyro spaudimą, bet moteris dalinosi tuo, jog vyras kartu užsirakindavo ir neišleisdavo jos iš kambario, kad ji kartu žiūrėtų.

Ji pasakojo, jog vaizdai buvo itin šlykštūs ir ji negalėjo išeiti – kambario raktas buvo pas vyrą, o jis neišleisdavo. Arba sakydavo – padaryk taip, kaip jos daro“,– pasakoja pašnekovė.

Pasak D. Puidokienės, pornografijos vartotojų smurtas įgyja skirtingas formas ir nebūtinai apsiriboja fiziniu smurtu.

„Kalbantis su moterimis, kurios patyrė seksualinį smurtą, jos tikrai įvardindavo, jog smurto formos keisdavosi – prašydavo vienų ar kitų veiksmų, bjauresnių (moterims, kaip jos įvardydavo - aut. past.) dalykų. Galime daryti prielaidą, kad (smurto - aut. past.) formos kinta, iškreipti partnerio lūkesčiai didėja, įsitvirtina dominavimas, kontrolė. Bet kokiu atveju, pornografija dažniausiai verčia moterį objektu“,– teigia D. Puidokienė.

Kaip žinia, pornografijos plitimas ypač susijęs su interneto plėtra. D. Puidokienė pastebi, jog ir minėtais atvejais, vyrai pornografinį turinį žiūrėdavo internete – tai tas pats turinys, kuris visiems interneto vartotojams prieinamas vieno mygtuko paspaudimu. Anot ekspertės, būtent pornografijos prieinamumas tampa vis didesniu iššūkiu.

„Vieno mygtuko paspaudimu gali ją prieiti, rasti, naudotis (...).

Pornografija turi tokį blogį, kad tai yra tokia agresijos forma, kuri pripratina žmogų ir ji tampa tarsi normali – sakoma, na, kas gi čia tokio“,– pastebi D. Puidokienė.

Pornografijos vartotojų amžius vis jaunėja. Anksčiau tai interviu portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto direktorė, prof. dr. Roma Jusienė.

„Kaip rodo mūsų atlikti tyrimai, 14 procentų 14-17 m. paauglių apklausos būdu anonimiškai pasisakė, jog kasdien, ar beveik kasdien žiūri pornografiją internete. Tokie skaičiai neramina.

O kartą ar kelis kartus per savaitę [pornografinį turinį žiūri] beveik trečdalis apklaustų paauglių“,– teigė R. Jusienė.

Panašias problemas pastebi ir valstybinės institucijos. Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Aktualios perspektyvos: įžvalgos apie vaikų žalingą seksualinį elgesį ir vaiko interesus atitinkančio teisingumo pokyčius“ metu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vaiko teisių grupės vadovė Kristina Stepanova teigė, jog kai kurios pornografinės svetainės yra kur kas populiaresnės nei „Tik tok“.

„Trys iš 15 dažniausiai aplankomų ir dažniausiai peržiūrimų svetainių yra būtent tos svetainės, kurios turi pornografinio turinio įrašų.

Kai kurios svetainės su pornografiniais filmais yra daug populiaresnės nei kiti populiarūs informacijos šaltiniai, pavyzdžiui, „TikTok“, „Netflix“, – portalo lrt.lt publikacijoje cituojama K. Stepanova.

SADM atstovė taip pat atkreipė dėmesį, jog apie 88 proc. visų pornografinių filmų, kuriuose vaizduojama agresija arba smurtas, agresija nukreipta prieš moteris.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė sutinka su šiomis įžvalgomis – anot psichoterapeutės, didesnė dalis paauglių žiūri pornografinį turinį rizikuoja prie jo priprasti.

„Jeigu žmogus nuo ankstyvo amžiaus žiūri pornografiją, jis tiesiog pripranta, tampa nejautrus smurtui. Smurtas [žmogui] įgauna normalumo pobūdį (...).

[Žiūrint pornografinį turinį] vystosi kompleksinis potrauminio streso sutrikimas, kaip ir patiriant bet kokią kitą smurto formą“, – perspėja D. Puidokienė.

Ypač dideliame pavojuje yra berniukai. Kaip pastebi D. Puidokienė, jos darbo praktikoje, beveik visais atvejais pornografija susidomi vyrai. Kaip ir kitų priklausomybių ar žalingų įpročių atvejais, jie neigia problemos mąstą, ar kad pornografija kontroliuoja jų gyvenimą.

„Tikrai neigia [įtaką]. Iš moterų kone kiekvieną kartą tenka girdėti tokius paaiškinimus iš vyrų – kas čia tokio, kodėl tu panikuoji, aš tik relaksuoju. Vyrai neretai [pornografiją] mato kaip atsipalaidavimo formą ir nepripažįsta pornografijos, kaip smurto formos“, – patirtimi dalijasi centro vadovė.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/12/06/lietuvoje/kas-vyksta-kaune-kviecia-atvirai-kalbeti-apie-priklausomybes/

D. Puidokienės nuomone, geriausias ginklas prieš seksualinį smurtą – viešumas. Tad specialistė pasigenda atitinkamo švietimo apie pornografijos keliamus pavojus.

„Reikalingas švietimas ankstyvame amžiuje, dar mokykloje – kas yra pornografija, kaip ji įtraukia, kokią žalą daro.

Mokslas išskiria traumogeninius faktorius – stigmatizacija, trauminė seksualizacija, bejėgiškumas, kompleksinis potrauminio streso sutrikimas vystosi, kaip ir patiriant bet kokią kitą smurto formą.

Žmogų pripratina, normalizuoja, bet tuo pačiu izoliuoja – žmogus praranda pasitenkinimą savo socialiniu gyvenimu. Jie tiesiog neturi su kuo pasikalbėti – namuose negalima apie tai šnekėtis, bet mokyklose taip pat negalima. Gaunasi taip, kad mokiniai, jie tampa išstumtais, jie neturi su kuo pasišnekėti. Gerai, jei ateina lektoriai ir drąsiai kalbama apie seksualinius santykius. O šiaip [paaugliai] lieka vieni, izoliuoti“, – patirtimi dalijasi D. Puidokienė.

„Pornografija, apibendrinant, visų pirma yra smurtas. Ji dehumanizuoja žmogaus gyvenimą, traumuoja žmogų. Kitavertus, atneša ir daug potrauminių pasekmių, kurias atneštų ir bet kokia kita smurto forma. Svarbiausia žinutė – pornografija yra smurtas“, – mintis reziumuoja pašnekovė.